Aukštasis Seime, reikalauju pagarbos piliečių teisėms ir Konstitucijai

Marijus Keršys
2009 m. vasario 2 d. 30 Seimo narių išsiunčiau prašymą inicijuoti LR Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo konstitucingumo patikrinimą. Dėl šių pataisų nukentės daugiau nei 900 tūkst. Lietuvos piliečių, kaupiančių II pakopos pensijas.
Lietuvos piliečių išrinkti Seimo nariai nesiryžta imtis atsakomybės organizuoti piliečiams svarbių klausimų kėlimo.
Daugiau nuotraukų (1)
Tikėjausi, kad Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą, siekdamas ištirti, ar sprendimas sumažinti „Sodros“ įmokas į privačius pensijų fondus atitinka pagrindinį Lietuvos įstatymą. Pagal dabar galiojančius įstatymus, į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip penktadalis, t.y., 29, Seimo nariai, Vyriausybė, teismai ir prezidentas.
Konstitucinio Teismo įsikišimas yra būtinas, nes įstatymo pakeitimais valstybė apriboja savo piliečių galimybę planuoti savo ir savo šeimų pajamas. Vienašališkai ir nepagrįstai nukrypdama nuo savo prisiimtų įsipareigojimų bei už tai nenumatydama jokio kompensavimo mechanizmo, valstybė pažeidžia ir savo piliečių teisę į nuosavybės neliečiamybę. Todėl „Sodros“ problemos, kurios kilo ne dėl pervedimų į privačius pensijų fondus, sprendžiamos, mano manymu, pažeidžiant tiesioginius valstybės įsipareigojimus.
Mąstydamas, kad balsavusieji už minėtų pataisų priėmimą savo sprendimo konstitucingumo neims ginčyti, kreipiausi į tuos 30 Seimo narių, kurie pasisakė prieš arba susilaikė balsuodami dėl įstatymo pataisų. Tačiau tąsyk nepritarę sprendimui, kurio aukomis tampa beveik milijonas valstybės gyventojų, tie 30 parlamentarų tarsi viską pamiršo.
Nors, praėjus porai savaičių nuo prašymo išsiuntimo, gavau atsakymą iš vieno Seimo nario, atstovaujančio dar 18 savo frakcijos narių, tokio atsakymo negaliu pavadinti kitaip, kaip politine retorika. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis apgailestavo, kad „šiuo metu mūsų frakcijoje yra 18 Seimo narių, kurių nepakaktų kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, taigi tam reikėtų kitų Seimo narių palaikymo. Jei kuri nors kita frakcija inicijuotų tokį kreipimąsi, mes neatmetame galimybės palaikyti Jūsų poziciją“. Taigi Lietuvos piliečių išrinkti Seimo nariai nesiryžta imtis atsakomybės organizuoti piliečiams svarbių klausimų kėlimo.
Suprantu, kad Seimo nariai yra labai užimti šiuo sunkiu šalies ekonomikai metu. Tačiau lygiai taip pat suprantu, kad jei ir toliau ekonomikos problemos bus sprendžiamos pažeidžiant konstitucinius valstybės piliečių lūkesčius, valdžia sugriaus ne tik valstybės pamatus, bet ir šimtų tūkstančių savo gyventojų siekiamą gerovę.
Todėl raginu Seimo narius atidžiai ir atsakingai pažvelgti į šį klausimą bei kreiptis į Konstitucinį Teismą, kurio bet koks sprendimas būtų gerbtinas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.