Pirmiausia kelia nerimą nuolat kartojamas Kėdainių kniaziaus ir eksprokuroro XX a. pab. pamėgtas viešinimosi būdas – koncertų organizavimas palaikant vieną ar kitą idėją. Netgi tuo metu jau buvo juokaujama, kad koncertu raginti palaikyti rinkimus ar reformas, tai tas pats, kaip roko maršu pasisakyti prieš alų. Ir nors skelbta, kad koncertą rengia studentai, ne paslaptis, kad parama yra skirta ministerijos.
Kitas reformos propagavimas visiškai pritrenkė - tai simbolika. Aukštojo mokslo reformos ženklas priminė propagandinius spaliukų plakatus - kažkokie pieštukai, komunisto Che Guevaros kumštis.
Nejaugi Lietuvoje nėra savų kūrėjų, kurie nenaudotų nuvalkiotų ir panaudotų bolševikų (kaip aukštojo mokslo reforma) ar fašistų (kaip naudojo ir naudoja ekslakūno ir eksprezidento partija), o kurtų mūsų lietuvišką propagandos, viešinimo, reklamos tradiciją ir kultūrą.
Esu įsitikinęs – yra! Tik gal Švietimo ir mokslo ministerijai reikėjo ne kūrėjų, o įsisavintojų?