Nusikalstamumo renesansas

Visa tai sąlygoja išaugusį nedarbą, sumažėjusią gyventojų perkamąją galią, pablogėjusį investicinį klimatą ir gebėjimus vykdyti finansinius įsipareigojimus bei atitinkamai pablogėjusią kriminogeninę situaciją.

„Sunkumai versle skatins atsirasti naujus sukčiavimo, įvairių machinacijų, finansinių aferų ir kitus pinigų pasisavinimo būdus“, – prognozuoja „Skolų išieškojimo biuras“ (SIB) direktorius Almantas Čelkonas. 

Verslo sektoriuje pastebima itin padidėjusi konkurencija – šiuo metu rinkoje užsakymų yra mažiau, o tiekėjų skaičius išlieka toks pat. Nepaisant to, verslininkai priversti konkuruoti ne tik su Lietuvos rinkoje veikiančiais ūkio subjektais, bet ir su kitų šalių tą pačią prekę ar paslaugą siūlančiais konkurentais.

Mažėjant vartojimui verslas yra priverstas reaguoti į naujai susiklosčiusias aplinkybes, greičiau priiminėti sprendimus. Keičiantis santykiams tarp konkuruojančių įmonių, vartotojai masinami įvairiomis akcijomis ar lankstesniais atsiskaitymo terminais, tokiu būdu verslininkai siekia sustiprinti pozicijas aršioje kovoje už rinką. Ekspertai teigia, kad šioje kovoje laimės įmonės, kurios sugebės sumažinti savo verslo modelio poreikį pinigams bei tinkamai prisitaikyti prie pakitusios konkurencinės aplinkos.

„Stebima tendencija, kad šių dienų įmonių prioritetas neretai būna finansinių problemų sprendimas, kurios užgožia net konkurencinių pranašumų paieškas“, – pastebi advokatas, konkurencinės teisės specialistas D.Švirinas.

Išaugus paskolos negrąžinimo rizikai, netekus galimybės skolintis ar pablogėjus gebėjimui vykdyti esamus finansinius įsipareigojimus, pamirštamas ir verslo etiketas. Juolab mokesčius administruojančios įstaigos nėra lanksčios vėluojančių mokėjimų atžvilgiu.

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusiems verslininkams išeitimi gali tapti bankrotas. „Jei anksčiau dauguma skolininkų bankroto vengdavo, šiandien vis dažniau bankroto bylas inicijuoja patys administracijos vadovai, savininkai. Jie siekia pasinaudoti bankroto teisės apsauga, kad nedidėtų įmonės skolos“, – teigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktorius docentas dr. Rimvydas Norkus.

Pasak jo, daugėja piktnaudžiavimo bankrotu atvejų tiek iš kreditorių, tiek iš skolininkų pusės. Neretai kreditoriai inicijuoja bankroto bylas, siekdami ne apginti savo teises ar gauti savo reikalavimo patenkinimą, o sužlugdyti skolininko veiklą, pašalinti iš rinkos konkurentą ar perimti skolininko turtą. Jei teismuose, prieš iškeliant bankroto bylą, pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant visas skolininko pinigines lėšas ir turtą, net ir moki įmonė privedama prie bankroto ir atsiranda pagrindas kelti bankroto bylą. Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai prieš iškeliant bankroto bylą, skolininkas nenaudingais sandoriais perleidžia įmonės turtą, o reorganizuodamas įmonę, atskiria pelningą veiklą. Taip skolos paliekamos vienai įmonei, kuri privedama prie bankroto.

Sutrikus atsiskaitymams tarp verslo subjektų, masiškai augant tarpusavio skoloms ir nedarbui, išaugo kriminologinio pobūdžio nusikaltimų skaičius. Statistika teigia, kad padidėjus nedarbui 1 proc., kriminogeninė situacija pablogėja iš karto 5 proc. Atrodo, ši formulė visiškai pasitvirtina Lietuvoje: didėjantis nedarbas skatina daugiau žmonių griebtis neteisėtos veiklos, o nusikaltimai, regis, kasdien vis įžūlėja. Baiminamasi, kad socialiniai nepritekliai iššauks žymiai didesnius nusikalstamumo mastus, tačiau grėsmę visuomenei, be abejo ir verslui, kelia ne tik nusikaltimų kiekis, bet ir jų pobūdis. Šiuo metu sparčiai daugėja turtinių nusikaltimų, kadangi laikai sunkėja, tai net ir smulkesni daiktai daugeliui įgyja didesnę vertę. Reketas, skolų išmušinėjimas smurtiniais būdais, plėšimai siekiant jėga užvaldyti svetimą turtą, sukčiavimai, pinigų pasisavinimas įsibraunant į internetines sąskaitas – visa tai įgauna didelį pagreitį.

„Smunka ne tik ekonominiai, bet ir kriminogeniniai rodikliai, kurie gali pasiekti 90-ųjų metų lygį, kai vyravo nusikalstamos grupuotės, reketas, žmonių grobimai siekiant išpirkos, kontrabanda, o užgrobti svetimą verslą buvo lengviau, nei susikurti savąjį. Šiandien daugėja atvejų, kai verslininkai priima finansinę pagalbą iš nežinomų, neretai kriminalinio sektoriaus šaltinių,“, – nuogąstauja A.Čelkonas.

Nelegalus skolų išieškojimas įgauna pagreitį

Šiais metais išaugo visi sukčiavimo atvejai, ypač didelį mastą įgauna turtiniai nusikaltimai. Nuo sausio 1–osios praėjo pernelyg mažai laiko, kad būtų galima spręsti apie nedarbo įtaką nusikaltimams, tačiau tendencija jau akivaizdi. Sausį įvykdyti 6748 nusikaltimai – 163 daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Šoktelėjo vagysčių, ypač iš privačių namų ir prekybos centrų, skaičius. Padaugėjo plėšimų ir sukčiavimo atvejų. Pastarųjų pernai sausį užfiksuota 232, šiemet – net 336. Prognozuojama, kad šie rodikliai tik augs, nes sunkumai versle vienus verslininkus skatins ieškoti naujų sukčiavimo būdų, kaip atgaivinti verslą, mokant kuo mažiau mokesčių, kiti, teisinėmis priemonėmis neatgavę skolų, kreipsis į „kvadratinius vaikinus“, t.y. nelegalų skolų išieškojimą, o tokių kriminalinių elementų sparčiai gausėja. Prie kriminogeninių rodiklių aktyvaus šuolio prisidėtų ir Lietuvos 1000 – mečio proga paskelbta amnestija.

Draudimo įmonės, bandydamos užkariauti didesnę draudimo rinkos dalį, siūlo naudingas draudimo sąlygas, taip suteikdamos naujų galimybių nusikaltimo veiklai plėstis. Pastaraisiais metais vis didesnes apimtis įgauna draudėjo siekimas pasipelnyti draudimo įmonės sąskaita. Dažniausiai pasipelnoma transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu besiverčiančių įmonių.

Nusikaltėlius, užsiimančius draudimo apgavyste, nėra taip lengva atpažinti, kaip ginkluotus bankų ar kelių plėšikus, neretai rodomus per kriminalinius serialus ar vesternus, nes taip sukčiauja įvairių socialinių sluoksnių, išsilavinimo bei profesijų atstovai.

„Fiktyviai įsteigtos įmonės su atidėtu mokėjimu perka įvairią produkciją, vėliau perparduodamos ją už daug mažesnę, nei rinkos kainą. Be abejo, pigi produkcija realizuojama greitai, o neatsiskaičius su tiekėjais – greitos ir lengvos pajamos garantuotas. Taip šiuolaikiniame verslo pasaulyje pelnomasi patiklių kreditorių sąskaita, tad būtina atidžiau vertinti savo klientus. Pasitikėdami vien žodinėmis deklaracijomis, galite patirti didelių nuostolių. Jeigu ne patys, niekas kitas mūsų verslu nepasirūpins“, – apie tarp verslininkų populiarėjančius sukčiavimo modelius pasakoja „Skolų išieškojimo biuro“ direktorius A.Čelkonas.

Teisėsaugos sistema taip pat susiduria su sunkmečiu – biudžetas visai policijos sistemai šiems metams yra 122 mln. litų mažesnis nei planuota. Todėl silpnėja teisėsaugos institucijų potencialas ir galimybės kovoti su teisės pažeidimais. Nepajėgiant tinkamai atlikti savo funkcijų, kartu silpnėjant kontrolei, didėja nusikalstamumo galimybės. Anot teisėsaugos pareigūnų, kol kas kriminogeninė situacija kontroliuojama, tačiau didelis neišaiškintų nusikaltimų skaičius, ilgai užtrunkantys bylų tyrimai mažina visuomenės pasitikėjimą teisėsauga, nes ji neužtikrina atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimo ir dėl to atsiranda nebaudžiamumo atmosfera.

„Suluošinus“ policijos sistemą, o kriminogeninei situacijai tapus nevaldomai, visuomenė imasi rūpintis savo saugumu pati, tačiau ne visada adekvačiomis priemonėmis. Kasmet žmonių, įsigijusių ginklus, padaugėja apie 10 procentų. Tai dar vienas veiksnys, kuris gali paaštrinti situaciją kriminogeniniuose procesuose.

„Regis, kriminogenine situacija itin susirūpino ir Nidos kelio posto muitininkai. Tačiau ne itin racionaliai. Jau kurį laiką teko girdėti verslininkų, vykusių per Nidos kelio postą, nuogąstavimus dėl Lietuvos muitininkų neigiamo požiūrio į vykstančius keleivius. Neseniai tuo įsitikinau ir pats. Atrodo, kad šiems muitininkams kiekvienas keleivis - potencialus nusikaltėlis. Tokio jų elgesio, kai nepaisoma nei etiketo, nei moralės normų net ir padidėjus kriminogeniniams rodikliams, pateisinti sunku“, – apie verslininkų problemas pasakoja A.Čelkonas.