***
Perskaičiau TS-LKD Tarybos pareiškimą dėl „teisėjų partijos“ ir panašių nesąmonių. Kad tai nesąmonės, tikiuosi, suprantama ir be gilesnių išaiškinimų, kad Seimas nėra suvereni valdžia, kad jo „nepriklausomybė“ nėra šalies nepriklausomybė (tokį požiūrį apskritai laikyčiau arogantišku pasipūtimu), kad Seimas paklūsta Konstitucijai, kad Seimui privalu laikytis savo paties įstatymų, įskaitant nustatantį Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadenciją, kad Seimo nario priesaką įpareigoja ji laikytis Konstitucijos ir įstatymu, tarp kitko, gerbti ir kitas, vykdomąją ir teisminę, valdžias, ir t.t.
Kad Seimo visavaldystė be atsvarų ir konstitucinės kontrolės veda į tironiją ir diktatūrą, aiškinti turbūt taip pat neverta.
Beje, Konstitucinio Teismo nutarimo nepaisymas dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko veda link tokių precendentų, kad Seimas galėtų neskirti prezidento rinkimų, jei prezidentu būtų „doras“ asmuo, (tai yra Seimo konstitucinė pareiga, vykdoma taip pat balsuojant dėl nutarimo, dėl kurio pagal TS pareiškimo logika būtų galima balsuoti laisvai), kad Seimas galėtų nuspręsti nepanaudoti ginkluotųjų pajėgų valstybės gynybai ir nesuteikti pagalbos NATO sąjungininkams juos užpuolus (nes juk „laisvas mandatas“ pagal Tėvynės Sąjungos pareiškimo logiką leistų dėl to balsuoti visiškai laisvai, nepaisant Konstitucijos ir Seimo ratifikuotos Šiaurės Atlanto sutarties).
Todėl sąžiningai pasakysiu, kad demokratijai dabar kelia pavojų ne mistinė „teisėjų partija“, o tokia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų veikla, kuria siekiama uzurpuoti visą valdžią valstybėje, sunaikinti vieną iš trijų valstybės valdžios grandžių (pasitelkiant tam kai kuriuos diletantus žurnalistus ir „teisės žinovus“ iš Amerikos).
Tokia veikla laikau antikonstitucine ir antivalstybine. Todėl nuoširdžiai nustebau pamatęs, kad dauguma TS-LKD Tarybos narių palaiko tokį antikonstitucinį nutarimą. Ir nuoširdžiai manau, kad bent jau Seimo nariai turi rasti ryžto nepasirašinėti po antikonstituciniais tekstais ir už juos nebalsuoti.
Asmeninis kažkieno kerštas už kažką ar subjektyvus noras matyti „vienintelį ir nepakeičiamą“ Aukščiausiojo Teismo pirmininką (beje, taip pat sovietinį teisėją, karjerą pradėjusį būtent tada) negali užgožti pilietinės, teisinės ir politinės pareigos laikytis Konstitucijos ir įstatymų, būti ištikimu priesaikai.
Kitaip mes sugriausime savo valstybę.
Ir jau visiškai nebesuprantu, kuo po tokių pareiškimų TS-LKD skiriasi nuo „paksininkų“ ir „uspaskininkų“. Gal su jais yra planuojama kokia nors antivalstybine populistų koalicija?
Atvirai ir su linkėjimais neišklysti iš ištikimybės priesakai ir Lietuvos valstybei kelio,
Dainius Žalimas
* * *
Lrytas.lt taip pat pateikia TS-LKD pareiškimą dėl „teisėjų partijos“:
Kai teismų valdžios vadovaujantį lygmenį užvaldo viena grupuotė, diktuojanti savo valią kitoms konstitucinės valdžios grandims, įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai, kyla pavojus demokratijai, panašus į naują valstybei primestą režimą arba galių uzurpavimą - perversmą.
Seimui, kaip aukščiausiai parlamentinės respublikos institucijai, o Seime TS-LKD frakcijai, gavusiai didžiausius žmonių įgaliojimus, tenka pilietinė demokratijos gynimo pareiga pasipriešinti. Seimo nutarimas dėl to, kad jokia kita valdžios lygmens arba teisinius aktus vertinanti institucija negali diktuoti Seimo nariams ir Seimui, kaip jie privalo balsuoti, yra užregistruotas seniai.
Pareiškęs tokią valią Seimas gintų savo orumą ir nepriklausomybę. Galbūt - ir Lietuvos nepriklausomybę. Frakcijos klaida, kad delsė ir nesiekė šio dokumento priėmimo. Jį verta priimti nors dabar. Jei permainų koalicija dėl jo skiltų, tai būtų garbingiau ir esmingiau, negu išprovokuotas nebrandžios koalicijos pakrikimas dėl A.Šemetos arba A.Kubiliaus.
Pirmiausia, reikia apginti Seimą ir konstitucinę valstybės sandarą, todėl desperatiškos interpeliacijos šiai Vyriausybei neturi nustelbti neoficialios teisėjų partijos ir kitos susivienijusios nomenklatūros fundamentalių revanšinių užmačių.
Teisėjų partijos atstovai įvairiose registruotose partijose turėtų apsispręsti, kam priklauso, su kuo jie solidarizuojasi, ar siekia parlamentinės, ar vieno luomo „valdomos“ demokratijos. Jiems laimėjus ir įsigalėjus, bus šokdinama bet kuri Vyriausybė, bet kuris Seimas.