Dažnas atvejis - kai ne tik vaikai, o ir suaugusieji randa paukščiuką ir jį iškart neša namo. Iš pradžių paukščiukas būna aktyvus, o po dienos kitos jau silpsta. Tik tada dažnas „gelbėtojas“ pradeda ieškoti pagalbos, nes baiminasi, kad paukščiukas nugaiš. Pasiteiravęs specialistų neretas sužino, kad padaręs ne vieną klaidą.
Prieš puolant „gelbėti“ paukščio jauniklį, reikia įsitikinti, ar jis iš tikrųjų yra praradęs tėvų globą. Atokiau stebint paukštį ilgesnį laiką dažniausiai paaiškėja, kad tėvai netoliese laukia, kol žmones pasišalins iš grėsmės zonos.
Kita klaida - paukščiukų girdymas. Reikia žinoti, kad paukščiai savo jaunikliams neneša vandens ir jų negirdo. Jaunikliai gauna pakankamai skysčių su pašaru. Paukščio jaunikliai žiojasi ne visada dėl kąsnelio, bet šitaip jie kartais ir ginasi nuo priešų, nes ryški vidinė snapo spalva kartais sėkmingai atbaido „puolėją“. Įpylus vandens į pražiodintą snapą, skystis dažnai patenka į atvirą trachėją ir sukelia sunkiai išgydomą plaučių uždegimą.
Norintys paklausti gyventojai gali konsultuotis paskambinę Lietuvos gyvūnų globos draugijai, ornitologams, gamtininkų centrams ar veterinarijos gydytojams. Aplinkos ministerija rūpinasi laukinių gyvūnų gerove ir turi sutartį su Gyvūnų globėjų asociacija, kuri suteikia pagalbą visą parą (8-686-44828).