Dabar vaikus auginantiems tėvams dažnai nemokamos motinystės ar tėvystės pašalpos, nes jos yra „per didelės“. Dažnai teisė į pašalpą patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, tarsi taip yra grobstomas valstybė turtas. Tai tapo aktualiausia prokuratūros ir „Sodros“ tema, tačiau verta pasvarstyti, kodėl taip atsitiko, ar dar bus taip ir ateityje.
Norint įvertinti pačią situaciją, užtenka sugretinti du faktus, ir išvados pačios peršasi bei verčia griebtis už galvos. Pirmiausia, nėščios moterys, dirbančios pašalpos skaičiavimo laikotarpiu, o tai valstybė traktuoja kaip nusikaltimą, jau tapo masiniu reiškiniu. Antra, apskritai žmonės, o ypač nėščios moterys, nėra linkę nusikalsti.
Išvada – didelė grupė dorų žmonių daro nusikaltimą. Vis tik būsimos mamytės nemano, kad tai nusikaltimas. Netgi atvirkščiai – sveiko proto žmogus suvokia tai, kaip šeimos politikos įgyvendinimo priemonę. Jei moterys manytų, kad tai nusikaltimas, jokiu būdu to nedarytų, taigi kalti ne žmonės, o įstatymai.
Kaip tai vyksta? Moteris, pajutusi besilaukianti vaikelio, labai apsidžiaugia ir susirūpina, kaip reikės gyventi toliau – juk išmaitinti reikės dar vieną papildomą burną. Tada pradeda domėtis įstatymais, kaip ir kada valstybė remia šeimas, auginančias vaikus. Išsiaiškina, kad iki gimdymo likus 70 dienų ir po jo praėjus 56 dienoms moteris galės pasinaudoti nedarbingumo lapeliu, o vėliau reikės kreiptis į darbdavį, kad išleistų vaikelio auginimo atostogų.
Tada pasidomi, kaip bus skaičiuojama pašalpa, kol mama ar tėtis nedirbs, o augins vaikelį. Pasirodo, reikia tik labai pasistengti ir, susiklosčius palankioms aplinkybėms, susirasti papildomą darbą – tik tam laikotarpiui ar planuojant tuos darbo santykius tęsti, – iš kurio bus skaičiuojama pašalpa, ar esamo darbdavio paprašyti duoti daugiau darbo bei gauti didesnį darbo užmokestį, kad vėliau nereikėtų rūpintis šeimos biudžetu.
Dabar apie tai Seime tik ir kalbama, nes šeimos noras pasirūpinti savo biudžetu tapo nusikaltimu. Ar mūsų valstybės žmonės galvoja, kad tėvai neturėtų rūpintis savo ir vaiko ateitimi? Ar jie negali nieko daryti, kad rytojus iš tiesų būtų šviesesnis?
Atrodo, įstatymai leidžia dirbti ir užsidirbti papildomai. Kiek žmogus gali uždirbti, įstatymai nereglamentuoja, vadinasi, galima užsidirbti nors ir 10 tūkst. per mėnesį, nors iš viso dirbama bus tik vieną mėnesį, iš kurio ir bus skaičiuojama vaiko priežiūros pašalpa. Legaliai užsidirbti juk niekas nedraudžia, nes mokami mokesčiai „Sodrai“, VMI ir atlyginimas dirbančiajam.
Dirbti galima ten, kur yra darbo, nors tai būtų ir jūsų pažįstamo asmens įmonė. Įstatymo, draudžiančio priimti pažįstamą žmogų į darbą, nėra. Taigi moteriai ar vyrui pašalpos skaičiavimo laikotarpiu susirasti būdą, kaip užsidirbti papildomų pajamų, įstatymas nedraudžia.
Iš to, ką dabar aprašinėja žiniasklaida, tampa, aišku, kad priimti į darbą pažįstamą vaikelio besilaukiančią moterį ar vyrą, besiruošiantį auginti vaikelį, yra nusikaltimas. Taip pat nusikaltimu tapo mokėti vaikelio besilaukiančiai moteriai ar vyrui, besiruošiančiam auginti vaikelį, darbo užmokestį, didesnį negu daugumos įmonėje dirbančių darbuotojų, nors įstatymo, draudžiančio užsidirbti daugiau nei kiti, nėra.
Darbdavys tapo nusikaltėliu, nes priėmė į darbą vaikelio besilaukiančią moterį ar vyrą, besiruošiantį auginti vaikelį, jau žinodamas, kad darbuotojas dirbs tik laikinai. Ir dar, pasirodo, priimti į darbą darbuotojus gali tik pelninga įmonė, o nuostolingai dirbančiai įmonei tai yra draudžiama. O kaip tai patikrinti?
Štai taip Lietuvoje yra laikomasi Konstitucijos 38 straipsnio: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.
Jau labai abejoju šia Konstitucijos nuostata, nes protinga moteris, besielgianti pagal įstatymą, tapo nusikaltėle ir dabar bus nubausta iki 8 metų nelaisvės, nes „norėjo grobstyti valstybės turtą“. Mielieji, ar jums tikrai čia viskas teisinga ir aišku? Man peršasi išvados, kad gimdyti vaikus tapo nusikalstama veika.
Tai kur žiūrėjo įstatymus leidžiančioji galia, jei nesugeba įvertinti išleidžiamų įstatymų pasekmių? Dabar teisiama moteris nuolat patiria stresą – gal tikrai ji padarė kažką nusikalstamo, nes valstybė nenori jai mokėti priklausančios pašalpos, dėl to kenčia ir mažylis. Kaip šiuo atveju yra skatinamas gimstamumas, remiamos šeimos, jei net tai, kas yra pagal įstatymą, tapo nusikaltimo objektu?
Visa tai yra įstatymo pasekmė, o kaltų ieškoma ne ten. Aš siūlau į kalėjimą pasodinti tokį žmogų, kuris išleidžia ir pritaria įstatymui, neapsvarstęs pasekmių.