Šias poeto mintis siūlyčiau lozungu Lietuvos miškų savininkų asociacijai, kuriai taip energingai ir atsakingai vadovauja dr. Algis Gaižutis.
Tik atsiverskite šios asociacijos svetainę – širdis apsals. Fone ošia nuostabus miškas, visur nieko kito - tik gamtos grožis.
Tik tokio eilėraščio ir tereikia pilnam vaizdui susikurti.
Kam ir kodėl tarnauja ši organizacija?
O pamėginkite vietoje gamtos tobulumo įvaizdžių įkelti tai, kas stovi už asociacijos nugaros.
Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę - va kas. Jas ir derėtų, turint sąžinės, dėti į savo internetinę svetainę. O gamtos grožio vaizdus palikti tiems, kurie bando tą gamtą saugoti. Tikrieji gamtos bičiuliai atimuša į milijonus valdantį klaną, kuris, atrodo, nepasiruošęs gamtai nei lito paaukoti. Tik beatodairiškai imti.
Neabejingi Lietuvos gamtos paveldui žmonės žino, kad Vyriausybės peticijų komisija nutarė tenkinti judėjimo “Už gamtą” peticiją prieš miškų kirtimus, kai peri paukščiai.
A.Gaižutis, matyt, būdamas tikras, jog Vyriausybė tikrai nesutiks su pelną primažinančiais pakeitimais, surašė “gromatą” premjerui.
Laišką pasirašė ir p.R.Beinortas (Lietuvos mediena), ir p.V.Čaikauskas (Lietuvos miško ruošos iniciatyvinės grupės koordinatoriaus). Raštas baigiasi jau ne prašymu atmesti peticiją, o teiginiu: “Lietuvos miškų sektoriaus ateitis – šiuolaikiška darniosios plėtros politika”. Plėtra, anot jų, yra naikinimas.
Visi, kas nėra akli ir kurti, puikiai mato bei girdi, kas darosi Lietuvos miškuose.
Kertama ištisai. Svarbiausia, kad kertami brandžiausi, biologinės įvairovės prasme svarbiausi miškai. Nenuostabu, jų mediena pati brangiausia.
Visai kaip iš mano pastebėjimo: pažįstamo vyriškio tėvas atgavo mišką, o motina šnypščia per petį: “Kvaily, žiūrėk, ten, kur seseriai atidavei, beržai daug storesni”.
“Viešpatie, negi jiems visai nerūpi jų pačių vaikai ir anūkai?” – itin dažnas klausimas ir straipsnių komentaruose, ir susitikimuose su visuomene. Lygiai tokį pat klausimą aš pats sau užduodu, bet atsakymo nerandu.
Juk jei tau ta gamta reikalinga kaip šuniui penkta koja, tai pagalvok bent apie savo vaikus ir anūkus. Ar manai, kad jie jūsų sukrautus pinigus valgys? Pasirausk bent kiek literatūroje, prieš pradėdamas stambaus masto Lietuvos miškų naikinimą.
Mielieji, prisiminkite, jog restitucija nesibaigė. Ir privačių miškų Lietuvoje greitai bus jau pusė. Ar dalyje galima daryti, ką nori?
Grobuoniškiems norams trukdo gamtosaugos įstatymai. “Velniop juos!” – šaukia p.A.Gaižutis. Trukdo detalieji planai – užmirškite ir juos, kaip Konstitucinį teismą užmiršo Seimo narė R.Rutkelytė, gelbėdama savo sklypus saugomose teritorijose.
Gana rimtai užsimota prieš valstybinių miškų administracijų naikinimą – velniop urėdijas! O privatininkų interesas kirsti jau ne tik privačiuose, bet ir valstybiniuose miškuose tiesiog žiba akutėse.
Būtent taip atsitiko Rusijoje, kai V.Putinas dar buvo prezidentas ir priėmė liūdnai pagarsėjusį miškų kodeksą.
V.Putino praktiką norima pritaikyti Lietuvoje. Kur ne kur vienišas vaikštinėja girinininkas, o miškas atiduotas privatininkams dešimčiai metų, kad išsikirstų.
Neseniai viešėdamas Sankt Peterburge mačiau, kaip skaudžiai visa tai išgyvena net valdininkai, nepraradę postų. Matyt, jų pilietinė sąmonė kiek aukštesnio lygmens, negu mūsų. Kad ir kaip keistai kai kam tai skamba.
Kokie dar trukdžiai A.Gaižučiui pakeliui į miškų naikinimą?
Judėjimo “Už gamtą”, manau, nei minėti nereikia, juk tai kažkokie ubagėliai menininkai ar gamtininikai – rėksniai. Su jais milijonieriai susitvarkys – patirtis yra.
Bet dar yra nelemtos saugomos teritorijos. Velniop jas! Ir velniop bet kokį reglamentavimą ar trukdymą savivalei. Velniop ir gamtosauginius įstatymus!
Kaip pabrėžė Lietuvos prezidentas išvykos į Aukštadvario regioninį parką metu birželio 12 dieną, šalyje klesti gamtosauginis teisinis nihilizmas. Akivaizdu.
O šit p. A.Gaižutis jaučiasi labai suvaržytas. Reglamentai, reguliavimai, taisyklės... Kiek galvos skausmo! Ir kaip lengva būtų, jeigu visų draudžiančių popierių būtų mažiau.
Tenka priminti, kad mes gyvename Europos Sąjungoje.
Bet turint galvoje, jog, anot R.Rutkelytės, Lietuvoje yra bent 800 tūkst. raudonkepuraičių, kurias ketina suvalgyti (neva ir taip jau labai riebus) gamtosauginis vilkas, siūlau referendumą.
Šokam lauk iš ES, ir viskas. Tada nebruks mums Briuselis visokių apribojimų. Bet vaje! Tada dings struktūriniai fondai, milijardų parama Lietuvai.
Gali nebalsuoti visuomenė. O raudonkepuraičių skaičius gali netikėtai sumažėti.
O dabar leiskite grįžti prie raštų, užpylusių Vyriausybę ir asmeniškai premjerą A.Kubilių.
Juose nurodoma, jog “pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai: aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Labai svarbu šių principų laikytis praktiškai.”
Praktiškai – tai kaip?
Čia autoriai pamiršta, kad Europos Sąjungos teisė sako visai ką kitą.
Gamtosauga yra prioritetinis dalykas, nuo jos reikalavimų negalima nukrypti dėl ūkinių (komercinių) ar socialinių priežasčių. Su tuo sutiko Lietuva, šią nuostatą yra ratifikavęs Lietuvos Seimas.
Bet mūsų sąmonė keičiasi itin lėtai. Piliečiui gamtosauga lieka kažkur tarp bibliotekų, mokyklų ar kaimo ambulatorijų.
Tokia vargšė, amžinai prašanti, o ir pelno nedaug duodanti. Kad ją kur!
Norėtųsi, kad ir Vyriausybė, sekdama Europos pavyzdžiu ir žinodama, kad dar (šitą “dar” pabrėžė ir prezidentas Aukštadvaryje) turime gamtos, jos saugojimą laikytų prioritetu. O vaisiai bus ir ekonominiai – kaip geri tik prinokę ankstyvi alyviniai obuoliai.
O dabar užduosiu klausimų dr.A.Gaižučiui (tikiuosi, viešojoje erdvėje pasirodys svarūs atsakymai):
1.Kuo remiantis premjerui teigiama, jog “prielaidų, kad miškuose vykdomi kirtimai gali sunaikinti gyvūnų rūšis, nepatvirtina nei ilgametė miškininkystės praktika (užtikrinusia dabartinę rūšių įvairovę) nei moksliškai pagrįsti tyrimai”?
Kokia praktika, kokie tyrimai? Įvardinkite. O miškininkystės praktika, kol nebuvo šios asociacijos, buvo kitokia. Per nepriklausomybės metus iškirsta 2-3 kartus daugiau miško. Ar nuo to rūšys nenukentėjo?
2. Kuo remiantis Jūs teigiate, kad siūloma uždrausti kirtimus 9 mėnesius per metus?
3. Kuo remiantis Jūs teigiate, kad judėjimo “Už gamtą” peticijoje reikalaujama drausti kirtimus “šiltuoju metų laiku”? Nuo kada vasara tapo šaltuoju metų laiku? Juk peticijoje kalbama apie balandį ir gegužę, ką Jūs puikiai žinote, bet vis tiek bandote klaidinti Vyriausybę.
4.Kuo remiantis Jūs tvirtinate, kad peticija reikalauja nevykdyti jokių darbų miškuose, ne tik stabdyti kirtimus?
Pačioje peticijoje pažymėta, kad, esant šiltai žiemai, leisti išvežti mišką balandžio mėnesį. O miško sodinimas, o priežiūra, o kiti ūkiniai darbai? Kur Jūs girdėjote, kad mes kviečiame juos drausti?
5. Kuo remiantis rašte premjerui Jūs tvirtinate, jog tik du mėnesius nekertant miško “miškininkystės sektorių ištiktų tikra katastrofa”? Kur skaičiavimai, faktai?. Juk mus nuolat kaltinate emocijomis, o Jūs turbūt esate viską ir paskaičiavę, ir moksliškai ištyrę?
6.Kuo Jūs remiatės, kad rašte premjerui teigiate, jog “Lietuvos miškuose tolydžio daugėja paukščių ir gyvūnų”?
Kur faktai? Kur tyrimai? Kur specialistų kandžios šypsenos, išgirdus panašius absurdiškus teiginius? Tų, kurie mišką matuoja ne vien kubiniais metrais ir pinigais.
O jei padaugėjo šernų ir bebrų, su kirtimais ir biologine įvairove tai neturi nieko bendro. Greičiau atvirkščiai.
7.Kuo Jūs remiatės, kada teigiate, jog “būtina neatidėliotinai atsisakyti bereikalingų gamtosauginių draudimų”?
Beje, p.A.Gaižučio ir jo kompanijos nepradžiugins pirmadienį LR Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas, kad „Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, o Vyriausybės 2002 05 09 nutarimu patvirtinta miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka prieštaravo Konstitucijai”.
Dabar belieka atlikti panašių neteisėtų pavertimų auditą ir inicijuoti bylas dėl restitucijos taikymo.
Jei Lietuvos visuomenė, nežiūrint sunkmečio, nepamirš mūsų gamtos ir vienysis viešojo intereso naudai, dar kažkiek miškų turėsime. Bet su kiekviena diena vis mažiau.
Kol bus nesugriežtinti esami gamtosaugos reikalavimai ir kol dalis žmonių taip elgsis su mūsų gamtiniu paveldu. Tikimės, kad Vyriausybė, kaip ir jos peticijų komisija, į problemą žiūrės plačiai ir su ateities vizija.