Matyt, dėl šio vaizdo, kurį
kasdien galėdavai pamatyti prieš metus naktį išvažiavęs į miestą,
seimūnai nusprendė kovoti su alkoholio problema. Žinoma, jie pasirinko
patį išradingiausią draudimų ir mokesčių kėlimo kelią, piešiantį labai
šviesų būsimą efektą popieriuje, tačiau kaip su realybe?
Jautis buvo griebtas už ragų - uždrausta pardavinėti alkoholį po 22
val. Ir tai buvo efektyvu ne tik „ant popieriaus“! Bet vis dėlto tik
buvo. Pereikite miestą naktį, pamatysite vėl tas pačias mūsų
„kultūros“ eiles.
Liaudies išmintis byloja, kad nėra įstatymo, kurio negalima apeiti.
Mat po 22 val. nebuvo uždrausta alkoholį pardavinėti kavinėms ar
restoranams, tiksliau - tokį statusą turinčioms įstaigoms. Po truputį
atsirado viena „visparinė-restoranas“, kita, dar viena, ir vėl visos
tos pačios senosios, tik statusą pakeitusios ir gražiau
besivadinančios. Senas vaizdas, prie kurio mes pripratę, sugrįžo -
atstatyta istorinė tiesa.
Visgi išradingiau pažvelgus, valdžios, skelbiančios paramą smulkiajam
verslui ir kovą prieš monopolijas, įstatymas yra net labai efektyvus.
Seniau didžiąją dalį prekybos alkoholiu pajamų iš verslininkėlių
nugriebdavę didieji Lietuvos prekybos centrai po 22 val. - pustusčiai,
o smulkusis verslas kiekvieną naktį gauna valstybės paramą, nebent
„Maxima“ pavirs restoru ar kavine.
Seimūnai darbais įrodė, kad vykdo savo pažadus. Tik ar popieriuje
buvo prognozuojamas toks efektyvus įstatymo veikimas remiant smulkųjį
verslą?
Ar buvo popieriuje piešiamas ir „smulkiųjų verslininkų“ - naminukės
tiekėjų - rėmimas, keliant akcizus alkoholiui? Ar buvo popieriuje
nuspėtas „patentininkų“ taksistų verslas iš alkoholio prekybos naktį
ar per didelis alkoholio „užsipirkimas“ iš anksto?
Tikėkimės, kad buvo - juk tokiu atveju turime išradingą ir viską
apmąstančią valdžią.