Norėčiau nurodyti kelis jos per inauguraciją padarytus gestus, kurie buvo tikrai politiškai apgalvoti ir pasverti. Visų pirma dėmesį atkreipė tai, kad D.Grybauskaitė savo pasakytose kalbose nuolat kreipėsi į tautą. Tai nebuvo formalus kreipimasis, priešingai – žmonės, klausydamiesi prezidentės, pasijuto svarbūs ir reikšmingi.
Katedros aikštėje D.Grybauskaitė truputį pasimetė, kelis kartus nežinojo, kur eiti. Tačiau kas galėtų paneigti galimybę, kad toks pasimetimas galėjo būti suvaidintas? Juk pats pasimetimas Lietuvos piliečiams tik parodė, kad jei šalies vadovė tam tikrose situacijose pasimeta ir jai tai atleidžiama, tai toks pasimetimas turi būti atleistas ir paprastiems mirtingiesiems.
Toje pačioje Katedros aikštėje prezidentė į rankas paėmė maždaug 4–5 metų berniuką. Tie, kas bent truputį yra domėjęsi psichologija, žino, kad mažų vaikų paėmimas ant rankų yra traktuojamas kaip nuoširdumas, gerumas. Natūralu, kad žmonėms – tiek buvusiems Katedros aikštėje, tiek reginį stebėjusiems per televizoriaus ekranus – toks gestas turėjo patikti.
Na, o dabar apie darbus. Prezidentė D.Grybauskaitė vienoje iš savo kalbų pasakė, kad rajonų ir miestų savivaldybių merai bei seniūnijų seniūnai turi būti renkami tiesiogiai. Visiškai tam pritariu, bet gaila, kad prezidentė, ištarusi „A“, nepasakė „B“. Tai sakydamas turiu galvoje, kad tiesioginiai seniūnų ir merų rinkimai yra tik mažas žingsnelis skaidrumo ir teisėtumo link.
Labai gaila, kad D.Grybauskaitė savo kalbose nepaminėjo asmeninės valdininkų atsakomybės. Kalbu ne apie baudžiamąją, o apie finansinę atsakomybę. Valstybės tarnybos įstatyme turėtų būti įrašyta, kad jei valdininkas priima tam tikrą, kokiam nors asmeniui finansiškai nepalankų, nutarimą, tai teismas turėtų tokį teisės aktą pripažinti negaliojančiu, o valdininkui valstybės vardu liepti atlyginti padarytą žalą iš savo asmeninių lėšų. Manau, kad tai sudrausmintų valdininkus ir tikrai neskatintų daryti blogų sprendimų.
Galima klausti, kuo čia dėta prezidentė D.Grybauskaitė. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad prezidentas turi įstatymo iniciatyvos teisę, kitaip tariant, D.Grybauskaitė turėtų teikti įstatymo pataisas Seimui. Nėra garantijos, kad Seimas pritartų panašiam dalykui, tačiau šioje situacijoje reikėtų remtis prezidentės, kaip autoriteto, galia ir jos palaikymu visuomenėje.
Pirmiausia naujoji prezidentė galėtų pasiūlyti keisti Konstituciją. Norėtųsi, kad būtų pakeista nuostata apie referendumo iniciatyvos teisę. Dabar norint inicijuoti referendumą, reikia surinkti 300 tūkst. piliečių parašų – reikalaujamas parašų kiekis yra labai didelis.
D.Grybauskaitė inauguracinėje savo kalboje pasakė, kad laukia piliečių iniciatyvos visose valstybės srityse. Tad būtų logiška, jei valstybės vadovė tam pati atvertų duris. Pavyzdžiui, reikiamų parašų kiekį, norint surengti referendumą, galima būtų sumažinti iki 100 tūkst.
O galbūt prezidentė galėtų inicijuoti tokią įstatymo pataisą, kad piliečiai, vienmandatėje apygardoje išrinkę Seimo narį, galėtų siekti jo nušalinimo? Pavyzdžiui, tokiu atveju, kaip dabar dažnai pasitaiko, kai išrinktas Seimo narys savo rinkėjus apie savo veiklą beveik visiškai neinformuoja. Toks įstatymo pakeitimas priverstų Seimo narius jausti didesnę atsakomybę prieš savo rinkėjus.
Taigi, prezidente D.Grybauskaite, jūsų teisė rinktis prioritetus, galimybę – tapti politike, ar likti puikia administratore.