Tik ne Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas.
Tiesa, ilgokai patogiai lindėjęs skandinaviškų bankų kišenėje, R.Šarkinas šią savaitę atliko neįtikėtiną žygdarbį – išdrįso pareikšti, kad Skandinavijos bankai meluoja. Tai bent! Atėjo metas pasipuikuoti drąsa prieš naująją Prezidentę?
Būtų buvę keista, jei R.Šarkinas būtų tylėjęs po to, kai SEB banko vadovas Baltijos šalims Martinas Johanssonas pasikėsino į Lietuvos banko „rūtų darželį“ – pareiškė, kad dėl didelių paskolų palūkanų kaltas Lietuvos valiutos mechanizmas – t.y. mes patys kalti.
Skandinavų bankininkas nežino, kad R.Šarkinas visada nekaltas.
Net ir praėjusiais metais, kai Ūkio ministerijos specialistai parengė Ekonominio saugumo stiprinimo programą, kurioje Skandinavijos bankų dominuojanti padėtis rinkoje vertinta kaip potenciali grėsmė šalies ūkiui. Tada R.Šarkinas tuos Ūkio ministerijos specialistus išvadino kvailiais.
Ką pasiūlė pats R.Šarkinas, kad situacija nebūtų tokia grėsminga verslui? Nieko. Kas tik prasižiodavo apie bankus, naujas idėjas, būdavo sumenkinami kartu su savo idėjomis ir siūlymais.
Manau, kad laikas ieškoti naujo Lietuvos banko vadovo. Kaltesnio arba jau praradusio nekaltybę – žmogaus, galinčio prisiimti nors kruopelytę atsakomybės už situaciją šalies bankų rinkoje, turinčio idėjų ir noro tą situaciją keisti.
Gal Skandinavijos bankus sutramdys laikinasis premjeras A.Kubilius ir Prezidentė D.Grybauskaitė? Juk abu šią savaitę susitiko su skandinavų bankininkais: laikinasis – Vilniuje, Prezidentė – Stokholme.
Pasimatymai su bankininkais – tik gražios kalbos apie meilę Lietuvai. Deja, bankininkai dėl finansinių reikalų į pasimatymus nevaikšto: svarbiausia ir pirmiausia – pinigai. Meilė gali palaukti, gali jos ir išvis nebūti.
Kas dar gelbės dūstantį verslą nuo Skandinavijos bankų?
Dar Ūkio ministerija, surengusi viešųjų ryšių akciją, kad už rankutės tuoj tuoj atves į Lietuvą vieną galingiausių pasaulio bankų, kuris sureguliuos rinką ir išgelbės Lietuvos verslininkus. Akcija baigėsi, naujojo užsienietiško banko nėra, verslas ir toliau dejuoja. Kam ta viešųjų ryšių akcija buvo surengta? Šalies verslui? Ministro veiklai imituoti?
D
ar sausio pradžioje teigiau, kad, prisidengdami krize, komerciniai bankai vis dažniau atsisako skolinti arba nustato nepagrįstai aukštas palūkanų normas, dėl to verslo įmonėms trūksta apyvartinių lėšų ir jos priverstos stabdyti veiklą. Teigiau, kad Vyriausybė šioje situacijoje neturi išlikti pasyvia stebėtoja ir privalo imtis iniciatyvos steigti Nacionalinį komercinį banką, kuris kredituotų Lietuvos įmones bei gyventojus.
Naujoji sąjunga (socialliberalai) pirmoji inicijavo veiksmus, kad būtų steigiamas Nacionalinis komercinis bankas. Šių metų gegužės 7 dieną Seimas nusprendė svarstyti Seimo nutarimo dėl nacionalinio komercinio banko steigimo projektą.
Tuo viskas ir baigėsi. Tyla.
Nacionalinis komercinis bankas reikalingas ne todėl, kad to nori vienas ar kitas politikas, viena ar kita partija, bet todėl, kad krizės akivaizdoje Vyriausybė turi padėti savo piliečiams, jeigu privatūs bankai negali ar nenori atlikti savo funkcijų pilna apimtimi. Esu įsitikinęs, kad Nacionalinio komercinio banko steigimas – būtinas šalies ūkiui gaivinti.
Šimtu procentų pritariu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovui D.Arlauskui, teigiančiam, kad komerciniai bankai nusipelnė apynasrio. Pritariu ir jo siūlymui įkurti specialią komisiją, kuri nagrinėtų verslo ir bankų nesutarimus, esant reikalui priverstų bankus atsižvelgti ir į verslo pageidavimus.
Tai jau būtų bent šioks toks realus Vyriausybės ir Lietuvos banko žingsnis tramdant Skandinavijos bankus.
Dabar juk Skandinavijos bankai – sau, Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas – sau arba niekam, valstybės vadovai – pasimatymuose su bankininkais. Bet bankai ne panelės: vien kalbomis jų nei pagąsdinsi, nei įkalbėsi atsiduoti Lietuvos ekonomikai.