Tačiau bendra situacija Libane yra labai nesaugi ir, priešingai įvairių užsienio valstybių atstovų ketinimams, to daugiau negalima ignoruoti.
Bet kokia informacija, kuri neigia, kad „Hizbollah“ vėl stengiasi sustiprinti savo pozicijas Pietų Libane, jau anksčiau neatrodė įtikinamai, o po liepos 14 d. sprogimų jų ginklų slėptuvėse šiitų Kribat Salim kaime, Litanijos upės pakrantėje, visiškai prarado pasitikėjimą.
Remiantis ANO Saugumo tarybos rezoliucija Nr. 1701, kuria buvo nustatytos paliaubų sąlygos po Izraelio karinių pajėgų išvedimo 2006 metais, vieninteliai ginklai, kurie gali būti Pietų Libane, prižiūrimi Libano ginkluotų pajėgų ir UNIFIL pajėgų. Tačiau kai UNIFIL inspektoriai atvyko tirti įvykusių sprogimų, Libano ginkluotų pajėgų kariškiai neleido jiems prisiartinti tol, kol „Hizbollah“ pašalino visus savo buvimo šiame regione įrodymus.
Kirbat Salim kaimo gyventojai, vis dar jausdamiesi išdavikais, nusiuntė atvirą laišką Libano prezidentui, kuriame pranešė: „Sprogimai ginklų slėptuvėje, kuri yra mūsų mieste, praneša visam pasauliui apie tai, ką čia kiekvienas stengiasi nuslėpti, iškraipyti ir ignoruoti, t.y. tai, kad čia yra nelegaliai įvežtų ginklų ir kad jie yra laikomi mūsų teritorijoje ir mūsų vaikų žaidimų aikštelėse“. Gyventojai taip pat šliejasi prie „Hizbollah“: „Mums gana skausmo ir nelaimių, patirtų dėl 2006 metais pasiektos „pergalės“! Jei jūs manote, kad vadovaujatės religijos ir Alacho vardu, tai atlaisvinkite gyvenamąsias vietoves nuo ginklų ir amunicijos - nuo visko, kas grasina mūsų gyvybėms“.
Yra labai aišku, ką reikia daryti, kad sumažėtų „Hizbollah“ keliama grėsmė ir būtų užtikrintas stabilumas Libane. Saugumo tarybos rezoliucija Nr. 1701 ne tik nurodė visas Libano ginkluotų grupių nusiginklavimo pagrindines direktyvas ir sienų apsaugą, kad per jas nepatektų kontrabandiniai ginklai, bet ir sukūrė UNIFIL ginkluotas pajėgas, kurios sudarytos iš aukšto profesionalumo būrių, ir kurie privalo įgyvendinti šias direktyvas atitinkamoje teritorijoje. Tačiau šiandien UNIFIL vis dar neturi galimybės veikti pagal savo įgaliojimus, o tai turi matomų pasekmių – „Hizbollah“ jėga ir ryžtas tik didėja.
Tarptautinė visuomenė nepageidauja taikytis su nuolat įžūlėjančiomis „Hizbollah“ provokacijomis ir susilaiko nuo griežtos pozicijos prieš šios grupuotės rėmėjus – Siriją ir Iraną. Tačiau praėjusios savaitės įvykiai daro nedviprasmišką užuominą, kad „Hizbollah“ grįžo kaip jėga, su kuria teks skaitytis, ir kaip jėga, kurią ignoruoti yra pavojinga.
* * *
Autorius yra Izraelio ambasadorius Lietuvai.