Trakų muziejus užsnūdo praeityje

Andrius Nemeika
Linksma aplankyti gražias ir įdomias turistų vertinamas vietoves. Nostalgiškų vaikystės prisiminimų vedamas sustoju ant Galvės ežero kranto ir ilgokai grožiuosi tarytum iš vandenų kylančia Trakų salos pilimi. Gražiai raudonuoja mūrai, čerpių kepurės. Lekiu dailiais tilteliais artyn ir neriu į viduramžius menančią praeitį.
Muziejų paskirtis visame pasaulyje yra kaupti, tirti, eksponuoti, supažindinti visuomenę su savo sukauptais eksponatų fondais ir ištyrinėtomis sritimis.
Daugiau nuotraukų (1)
Trakų pilis – vienas iš lankomiausių turistinių Lietuvos objektų, mėgstamas ne tik lietuvių, bet ir užsienio keliautojų. Čia net šalies vadovai kartais su garbiais svečiais apsilanko. Iš tiesų gera čia, laikas sustoja, problemos užsimiršta. Tačiau akis bado dar nuo sovietmečio muziejuje likusi tvarka, o gal, drąsiau pasakius, – netvarka. Ir gėda, ir bėda, kai viename lankomiausių ir reprezentatyviausių šalies muziejų matai netvarką, apsileidimą, neūkiškumą, o svarbiausia – nepagarbą turistams.
Muziejų paskirtis visame pasaulyje yra kaupti, tirti, eksponuoti, supažindinti visuomenę su savo sukauptais eksponatų fondais ir ištyrinėtomis sritimis. Džiugu, kad čia galima išvysti porceliano grožybių, stiklo karoliukų, dramblio kaulo dirbinių, baldų, indų ir net iš arti pažvelgti lokiui ar kitam miškų gyviui į akis. Galima antspauduką atsiminimui atsispausti. Tačiau kai nori pasmalsauti ir paskaityti, kas eksponuojama, iš kur, kokio laikmečio tie eksponatai atkeliavę, tenka nusivilti – tik kas antroje salėje randi nuo sovietmečio kabančią iškabą su trumpa bendro pobūdžio ir tik lietuviškai parašyta informacija.
Tačiau nieko tokio – beveik kiekvienoje salėje sėdi po darbuotoją. Bandau jų pasiteirauti, kas čia eksponuojama, iš kur, kokio laikmečio, kokia istorija. Tačiau, mano nusivylimui, jos sako esančios tik prižiūrėtojos, reikėtų gidą pasisamdyti, o kai kurios teatsako, kad joms neleidžiama su turistais ir bendrauti.
Pavakare keletą valandų po muziejų praklajoju kaip kažko ieškantis vaiduoklis. Sutinku daugybę su šeimomis, draugų kompanijomis atvykusių keliautojų iš Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos ir, žinoma, Lietuvos. Tačiau nė vienų jų nepastebiu vaikščiojančių su gidu. Ko gero, jie priimtini tik organizuotoms turistinėms grupėms.
Dar vienas siurprizas – mokamas tualetas. Sėdi darbuotoja ir laukia lituko. Bet aš jau sumokėjau už lankymąsi, kodėl turiu mokėti dar kartą? Teko lankytis pasaulinio garso Luvro, Ermitažo muziejuose, pabuvoti Kauno prezidentūros, Nacionaliniame muziejuose, svečių šalių muziejuose – Marienburgo, Sisi rūmuose Vienoje, Rundalės rūmuose, Margaritos bokšte, esančiame Estijoje, ir daugybėje kitų. Tačiau tokių cirkų niekur neteko matyti. O gal čia už viską reikia primokėti?
Grįžtu prie kasos paklausti, gal turi ekspozicijos aprašymą? Neturi. O gal turi atsiliepimų knygą? Sako, lyg ir buvo valdovo menėje.
Keliaujame į Valdovo rūmus. Nustembame radę ne tik lietuviškų, bet ir angliškų aprašymų. Dar maloniau nustembame viršutiniuose aukštuose besinaudojant naujausiomis technologijomis pateikiama medžiaga. Šaunuoliai, čia gražiai tvarkosi.
Tačiau kas trukdo visame muziejuje tvarkytis atsakingiau? Beje, ir aprašymus parengti kainuoja pigiau nei kompiuterius ir projektorius pirkti. Atsiliepimų knygos ir čia darbuotojai sako senokai nematę. Turbūt teisybė akis bado.
„Ką daryti?“ – dainuoja populiarus dainininkas. Kažką daryti būtina. Pavyzdžiui, galima parengti eksponatų aprašymus kitomis – anglų, lenkų, rusų, vokiečių – kalbomis. Tai daug nekainuotų – bendradarbiaukite su universitetais, rengiančiais humanitarus, ar įpareigokite gidus, muziejininkus prisidėti. Galima parengti edukacinį pažintinį lankstinuką, supažindinantį su ekspoziciją aukščiau išvardintomis kalbomis.
Geriau litu pabranginti bilietą, bet tualetą padaryti nemokamą. Taip sutaupytumėte ir vieną darbo vietą. Reikia kelti darbuotojų, dirbančių prižiūrėtojais, kvalifikacijas, kad jie galėtų atsakyti į dažniausiai turistų užduodamus klausimus, sumažinti darbuotojų kiekį. Be to, darbuotojus reikėtų mokyti užsienio kalbų. Galima juos būtų aprengti senoviniais rūbais – taip būtų sukurta autentiškesnė ir įdomesnė aplinka.
Gidus, o gal net aktorius, reiktų paskatinti paruošti teatralizuotą pramoginę ar pažintinę programą.
Vasaros sezono metu būtų gerai turistus nustebinti edukaciniu amatų kiemeliu, pakviesti amatininkus, kurie galėtų kurti, prekiauti ir pagyvinti pilies gyvenimą.
Svarbiausia – nestovėti vietoje ir bent mažais žingsneliais judėti į priekį. Nėra pinigų, sunku organizuoti darnią plėtrą? Vietoje tualeto kasininkės priimkite kompetentingą projektų vadovą – tai atsipirktų penkiariopai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.