„Prasidėjo kova už būvį“, – teigė jis po to, kai šalies policijos vadovai pristatė finansinių nusikaltimų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai grėsmingas 2010 m. biudžeto perspektyvas.
Liūdniausia tai, kad vyksta jau net ne atskirų pareigūnų, o teisėsaugos institucijų kova už būvį. Valstybės, kurioje siaučia ekonominė krizė, teisėsauga priversta prioritetu laikyti fizinį išlikimą, o tikrieji jos tikslai tiesiog atidedami.
Galima būtų rašyti apie sąmokslo teoriją ir paklausti, kam tokia situacija naudinga. Juk lėšos investicijoms – valstybės finansuojamos statybos, turto įsigijimas – jaučiant visuomenės spaudimą mažinamos negailestingai, sakoma, kad būtent čia kyšojo nemenkos „otkatų“ sistemos ir atsidėkojimo už paramą politinės kampanijos metu galimybės.
Kas belieka? Kaip atsiskaityti su rinkimų „rėmėjais“? Natūralu – leisti siautėti šešėliui. Kontrabanda, pinigų plovimas – latentiniai nusikaltimai, jų neišmatuosi, bet gali nujausti. Juk praėjusio amžiaus pirmoje pusėje JAV ir Europoje vykę ekonominiai-politiniai ekscesai pagimdė garsiausius pasaulio nusikaltėlius.
Nepaprieštarausi generaliniam prokurorui, kuris teigia netikintis, kad siaučiant krizei šalyje nėra pinigų plovimo atvejų. Sutinku su prokuroru, bet, matyt, reiktų pabrėžti ir tai, kad su tokia „chebryte“ kovoti reikia dantų.
Viena vertus, dėl pačios nusikaltimų finansų sistemai prigimties ir ypatingos teisėsaugininkų kvalifikacijos, kita vertus – dėl vienos giliausių, bent jau tarp Europos šalių, politinės korupcijos.
Remiantis sąmokslo teorija, rimta kliūtimi šešėliui yra kvalifikuota ir gerai dirbanti teisėsauga, todėl natūralu, kad jai reikia iškalti likusius dantis.
Tačiau grįžkime prie kovos už būvį. Neabejoju, kad S.Šedbaro baimės turėtų pasitvirtinti – pasieksime Latvijos lygį. Tuomet galėsime nebent guostis, kad ten dar blogiau. Darome viską, kad būtų taip, kaip Latvijoje: nesiimame struktūrinių valdymo reformų, nediegiame sisteminių priemonių prieš korupciją. Beje apie pastarąją, manau, tiesioginį poveikį krizės mastams turinčią problemą visuomenė jau pamiršo. Lietuva buvo tarp keturių šalių, drastiškai sumažinusių finansavimą teisėsaugai jau pirmajame taupymo etape.
Vienam iš konservatorių veikėjų, neseniai teisėsaugininkų profesines sąjungas apkaltinusiam valstybės griovimu po to, kai pareiškiau savo abejones, ar Lietuva pajėgi vykdyti Šengeno reikalavimus, dabar galiu pasakyti, kad neseniai latviai oficialiai įspėjo „Frontex“ organizaciją, jog valstybė tampa nepajėgi vykdyti Šengeno įsipareigojimų – negali užtikrinti išorinės sienos apsaugą.
Taigi kartu su latviais darome viską, kad Šengeno narės nuspręstų pasinaudoti teise sustabdyti kai kurių Šengeno sutarties nuostatų galiojimą, ir išorės sienos rytuose priartėtų bent prie Lenkijos.
Tačiau kodėl aš kalbu apie geopolitiką, juk esu profesinės sąjungos vadovas. Turiu kalbėti apie atlyginimus, žmones: policininkus, pasieniečius ir kt. Atleiskite mieli pareigūnai, apie tai ir norėjau pakalbėti, bet, kaip Lietuvos pilietis ir jūsų kolega, nesu abejingas, kai matau gilesnius destrukcinius procesus, kuriuos, esu tikras, lemia jau politiniai sprendimai.
Pasak generalinio komisaro pavaduotojo A.Stončaičio, kuriam reiškiu didžiulę pagarbą už atvirumą ir nuoširdų rūpestį, kitąmet turėsime atleisti 700 dirbančių pareigūnų. Tačiau Vyriausybė ketina biudžetą karpyti dar 15 proc., tad per visą vidaus reikalų sistemą atleidžiamų pareigūnų susidarys apie 1500.
Nepamirškime, kad vyksta kova, kurioje vidaus reikalų sistema neturi karvedžio – praėjusią savaitę daug kalbėjome apie tai, kad nei Seime, nei Vyriausybėje teisėsaugai sistemiškai nėra atstovaujama, o vidaus reikalų ministro ryšių su visuomene kampanija ir politinė jos perspektyva bus tuo sėkmingesnė, kuo gilesnė bus teisėsaugos agonija.
Be karvedžio, tikėtina, kitiems toje primestoje kovoje pavyks atsikovoti daugiau. Taigi atleisti gali tekti ir daugiau nei 1500 pareigūnų. Neišvengiamai keisis ir krizės mastai, didės erdvė šešėliui.
Jei tęstume sąmokslo teoriją, ta kova už būvį baigsis tada, kai pavyks atsiskaityti su rėmėjais ir bus papildytos ištuštėjusios partijų kasos. Tada ir iš krizės bus išlipti lengviau.
Autorius yra Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.