Dėmesį patraukė premjero, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio A.Kubiliaus įvertinimas: „Jei kas nors sugebėtų įrodyti aiškius kriminalinius ryšius su kriminaline grupuote, tai išvados būtų pakankamai aiškios“. Kitaip tariant, man dzin. Gaila, kad A.Kubilius, teikdamas visuomenei vieno ar kito politiko veiklos įvertinimą, taiko skirtingus standartus. Pasiklausius A.Kubiliaus, tampa aišku, kad jo krikščioniškos vertybės ir moraliniai principai yra labai lankstūs ir reliatyvūs.
Prisiminus dar visai nesenus laikus, A.Kubilius moralizavo ir auklėjo savo kolegas negailėdamas karčių žodžių. Pakakdavo vienos publikacijos spaudoje ar televizijos reportažo apie galimai prasižengusį pareigūną ar politiką, A.Kubilius dažniausiai pirmasis prabildavo, kad nenaudėlis turi pirmiausia palikti einamas pareigas ir tada įrodinėti savo nekaltumą.
Ir tuomet visai nereikėdavo įrodymų, ypač „akivaizdžių“. Laikai keičiasi. Keičiasi ir A.Kubiliaus vertinimo kriterijai. Dabar atsakomybės reikalauti galima tik jei bus aiškiai įrodyta kaltė. Nejaugi tokį nenuoseklumą diktuoja pasikeitęs A.Kubiliaus statusas? Buvo opozicijoje, dabar – pozicijoje. Paprasčiau tariant, kai esi valdžioje, viskas galima? Ypač saviems.
Internetas mirga A.Kubiliaus pasisakymais apie kitus politikus: R.Paksas – Rusijos projektas, V.Uspaskichas negali būti skiriamas ūkio ministru, nes supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
O Seimui nagrinėjant viešbučio „Draugystė“ privatizavimo istoriją, tas pats A.Kubilius pareiškė, kad jei tuometis premjeras A.Brazauskas nepanorės elgtis europietiškai, atvirai, nebijodamas komisijos klausimų – artimiausiu metu teks spręsti klausimą, ar toks premjeras gali vadovauti Vyriausybei. Ir štai ne toks jau senas A.Kubiliaus komentaras – A.Zuokas negali būti ministru, nes naujoji Vyriausybė turi pradėti darbą be kokių nors personalinių dėmių.
Tai jeigu premjeras taip vengia „personalinių dėmių“, mano galva, reikėtų ir griežtesnio Seimo pirmininko įvertinimo. Kodėl nepareikalavus aiškaus atsakymo iš A.Valinsko apie įvardijamas jo sąsajas su kriminaliniu nusikaltėliu? Nejaugi ministras pirmininkas neturi galių pats kreiptis į specialiąsias tarnybas ir pareikalauti visos informacijos?
Man darosi nejauku, kai Seimo pirmininkas galimai bičiuliaujasi su nusikaltėliais ir rūpinasi jų reikalais. Seimo pirmininkas, kuriam prieinamos valstybės paslaptys, Seimo pirmininkas, kuris vadovauja Lietuvos įstatymų leidybai.
Keista, kai pastarasis visuomenę bando užliūliuoti paaiškinimais, kad su nusikaltėliais bendrauti vertė renginių ir televizijos laidų vedėjo pareigos. Bet A.Valinskas nė žodžiu neužsimena apie pateiktus faktus, jog jis, jau būdamas Seimo pirmininku, prašė partijos kolegos pagelbėti mafijos šului, pateikiant jam operatyvinę medžiagą apie Daktarų gaujos bylos tyrimą.
Akivaizdaus paneigimo nėra. Seimo pirmininkas kalba apie bet ką ir pasiruošęs apkaltinti visus bet kuo, bet jam metamus konkrečius kaltinimus ignoruoja.
Panašu, jog būti geru politiku, o dar ir valstybės antruoju asmeniu, šoumeno savybių nepakanka. O gal būtent toks Seimo pirmininkas ir yra parankiausias premjerui A.Kubiliui? Gal būtent todėl Kubilius šiuo A.Valinsko atveju ir demonstruoja savo palankumą bei suminkštėjusius principus? Gal jam paranku šalia savęs turėti silpną, pažeidžiamą partnerį, kuris be idėjų, lengvai valdomas ir manipuliuojamas? Gal todėl ir Lietuvos Vyriausybė šiandien tokia silpna.