Kiek galima pataikauti užsispyrėliams?

Rimvydas Žiliukas
Prieš trejus metus Kauną pasiekė džiugi žinia, kad norvegai finansuos Kauno pilies atkūrimą. Tada pačioje pilyje ir buvo surengta pirmoji apklausa. Net 99 proc. apklaustųjų anuomet pasisakė už pilies atkūrimą, t. y. kad ją atkuriant ir formos ir medžiagos būtų kiek galima panašesnės į kažkada buvusias. Ir net 63 proc. iš jų pasisakė už visos pilies visišką atkūrimą.
Šiuo metu vykstančioje internetinėje apklausoje K. Mikšio projektą palaiko tik 13 proc., o prieš jį pasisako net 87 proc. Balsavusių piliečių.
Daugiau nuotraukų (1)
Šių metų balandžio mėnesį visuomenei buvo parodytas Kęstučio Mikšio Kauno pilies atkūrimo projektas, kuriuo, pažeidžiant Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Rygos chartiją, Orhuso konvenciją, viešojo pirkimo konkurso sutartį, projektavimo darbų sutartį ir finansavimo sutartį su Norvegija, pilis nėra atkuriama, bet savavališkai iš modernių medžiagų sukuriama nauja pilis, nepanaši į buvusią. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga, kuri nerimsta iki šiol.
Birželio 9 dieną Kaune buvo sušaukta konferencija, kurioje mokslininkai ir visuomenės atstovai priėmė rezoliuciją, smerkiančią modernistinį K.Mikšio projektą ir reikalaujančią atstatinėti pilį taip, kaip to reikalauja įstatymai. O įstatymai skelbia, kad tai, kaip turi atrodyti pilis sprendžia visuomenė, o architektai tik vykdo visuomenės valią. Šios rezoliucijos apklausos lapai su 1421 parašu buvo įteikti Kauno merui. Ir iki šiol po šia rezoliucija jau pasirašė daugiau negu du tūkstančiai žmonių.
Rugpjūčio 27 dieną, reikalaudami, kad būtų gerbiami įstatymai ir simboliškai gindami pilį nuo modernistinio suniokojimo pilį apjuosė šimtai žmonių.
Šiuo metu vykstančioje internetinėje apklausoje K. Mikšio projektą palaiko tik 13 proc., o prieš jį pasisako net 87 proc. Balsavusių piliečių.
Nenorėdami pripažinti šių akivaizdžių faktų modernistinio projekto šalininkai surengė dar vieną apklausą, kviesdami gyventojus pasisakyti, ar jie pritaria K.Mikšio parengtam Kauno pilies atkūrimo projektui. Nepaisant visų gudravimų, rugsėjo 7 dieną, savivaldybėje suskaičiavus gyventojų į apklausos dėžutę sumestus balsus, paaiškėjo, kad K. Mikšio projektą palaikė 179 žmonės, o prieš projektą pasisakė 392 piliečiai. Bet paveldosaugininkai ir architektai nenori nieko girdėti. Jie ir toliau aiškina, kad tik jie, specialistai, vieni turi spręsti senamiesčių, miestų centrų reikalus, nes visuomenė yra tamsi ir nieko neišmano. Kaip jie tai „išmano“, mes jau matėme. Mes visi džiaugiamės atstatyta Trakų pilimi, o jie tai vadina klaida, dėl kurios jiems yra gėda. Anot jų, Trakų pilį reikėjo atstatyti moderniškai iš stiklo, metalo ar kokio plastiko. Jie užsispyrusiai gina savo „teisę“ modernizuoti senamiesčius, ir jeigu visuomenė jų nesutramdys, tai per porą dešimtmečių mūsų senamiesčius ir istorinius miestų centrus jie pavers modernamiesčiais ir stiklamiesčiais.
Jie atvirai propaguoja teisinį nihilizmą, kompromituoja valstybę. Bet juk negalima be galo ilgai laužyti mūsų ir tarptautinius įstatymus, apgaudinėti norvegus ir visą Europos Sąjungą. Anksčiau ar vėliau Vakaruose tai taps žinoma ir norvegų finansavimas bus prarastas, Lietuva dar kartą bus sukompromituota. Ir dar neaišku, ar nereikės grąžinti tų milijonų, kuriuos Kaunas jau gavo?
Jei K.Mikšio projekto rėmėjai sutiktų laikytis įstatymų , t. y. jei jie sutiktų pakoreguoti projektą taip, kaip to reikalauja visuomenė, tai statyba Kauno pilyje galėtų prasidėti, nors ir po savaitės. Tačiau jie nesutinka ir baigta. Ir kažkodėl jiems leidžiama šokdinti visą Kauną, visą valstybę. Nors mes ir esame Europos Sąjungoje, bet mūsų paminklosaugoje dar tebegyvenama pagal sovietinius įstatymus, kai protinga nomenklatūra veda tamsią ir kvailą visuomenę į šviesią ateitį.
Kiek galima pataikauti architektų ir paminklosaugininkų kaprizams? Nejaugi Lietuvoje nėra kam priversti laikytis įstatymų? Nejaugi nėra kam apginti valstybės interesų?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.