Tai ar įmanoma liberalų vienybė? Atrodo, pagrindinė sąlyga yra – A.Zuokas pasitraukė. Tačiau panašu, kad Liberalų sąjūdis atsitraukė. Kad mano pamąstymai nebūtų vien apie senus įvykius, siūlau pažvelgti į šios savaitės įvykius Seime, kai buvo renkamas Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas. Liberalcentristo R.Šukio personalija nesusilaukė neigiamo įvertinimo, net iš opozicinių frakcijų. Priešingai, visi jį liaupsino išsijuosę.
Tačiau Liberalų sąjūdžio stovykloje - tyla. Pagaliau balsavimas. R.Šukys patvirtinamas solidžia balsų dauguma. Smalsumas veja pasidomėti, kaip balsavo liberalai. Liberalų sąjūdžio frakcija balsavime nedalyvavo. Kiek suprantu, jie arba sėdėjo posėdžių salėje ir nebalsavo, arba tuo metu visiems vienuolikai atsirado neatidėliotinų darbų.
Nors balsavimas dėl Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo skyrimo tik formalumas, šis postas nėra ypač svarbus ir reikšmingas, tačiau abiem liberalioms partijoms, tai dar vienas santykių išbandymas. Ir viena pusė jo vėl neišlaikė. Liberalų sąjūdis aiškiai parodė, kad net valdančiosios koalicijos viduje, vardan didesnės liberalų įtakos Seime, nesugeba pakilti virš savo ego.
Tai gal Liberalų sąjūdžio vienintelis tikslas ir tebuvo susilpninti savo politinius konkurentus Liberalų ir centro sąjungą. Gal kalbos apie liberalų susijungimą - tik gudriai mestas jaukas, kurį mikliai prarijo kai kurie A.Zuoko nemėgstantys liberalcentristai. Savom rankom iš visų vadovaujančių postų pašalinę ryškiausią savo lyderį dabar liko it suvedžiota mergelė. Nei vedybų su sąjūdžiu, nei vienybės jų pačių gretose.
Dabar lieka grožėtis tik liberalcentristų reitingais, kurie blogesni nei A.Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos. Tad iš principo, Liberalų sąjūdis gali džiūgauti, jie pasiekė ko norėjo – negalėdami konkuruoti su liberalcentristais idėjomis ir racionaliais sprendimais – rado kitą kelią kaip užsitikrinti geresnes pozicijas.