Jei jau taip, tai gal tada aptverkime Seimą stikline tvora, kad niekas negalėtų prisiliesti prie ten sukaupto nacionalinio turto, patalpinkime juos į vakuumą, kad aplinkos veiksniai (tarp jų ir tokie, kaip nepatogūs žurnalistų klausimai bei tautos balsas) nepadarytų žalos ir nesunaikintų šito nacionalinio turto, įrenkime kiekvienam po mauzoliejų, kad ateities kartoms parodytume, kiek ir kokio neįkainojamo nacionalinio turto turėjome.
Nesvarbu, jog to nacionalinio turto turime net 141 vienetą (šiuo metu 139), ir bent vieną iš jų sugadinus (t.y. išstūmus iš šiltos Seimo taburetės) be didesnio vargo surastume jam pamainą, vis tiek turime saugoti, globoti, juk be šio turto taptume tikra skurdžių tauta.
Jau kokia gardi ta Seimo nario duona, jog nagais ragais visi iš paskutiniųjų įsikabinę jos laikosi. Pamynę moralę, sąžinę, savigarbą, netekę žmogiškumo, pasiryžę apsimeluoti iki sąmonės netekimo.
Dar ne taip seniai asmenys, savo partinės programos pagrindu pasirinkę dešimt Dievo įsakymų, jau šiandien patys, be menkiausių skrupulų juos laužo.
Valdžios olimpo atstovai, sėdėdami prabangiuose automobiliuose ir kontorose, vis siūlo tautai dar per vieną skylutę susiveržti diržą, žmonėms, kurie visą gyvenimą dirbo, tikėdamiesi ramios ir orios senatvės pasakoma, jog nepykit, bet mes iš jūsų atimsime dar viena duonos riekelę. Ir nors kartais užsimenama apie Saulėlydžio programą biurokratijai, tačiau kol kas saulėlydis grėsmingai sirpsta prieš eilinio tautiečio akis, bet ne biurokratijos armijai.
Norėčiau pažiūrėti, kaip liberalsąjūdietė D.Teišerskytė prieitų prie močiutės prekybos centre, skaičiuojančios paskutinius centus ir pasakytų žiūrėdama jai į akis: „Nepyk, močiute, kad aš per mėnesį automobilio nuomai skiriu tiek, kiek tamsta pensijos gauni per keturis mėnesius, bet va aš esu nacionalinis turtas, o jūs tik statistinis vienetas“.
Šlykštu. Ir dar paskui Seimo nariai stebisi, kodėl tokie juokingi Seimo reitingai. Norit, kad jie kiltų? Tai gal gana vieną dieną tyčiotis iš Lietuvos žmonių? Gal pats metas suprasti, jog nacionalinis turtas esate ne jūs, o tie, kurie dirba ir gyvena anapus Seimo sienų. Žmogus, išaukštinęs pats save, niekada neužsitarnaus pagarbos ir nebus mylimas kitų.
Ir dar, kalbant apie transporto naudojimą tarnybiniais tikslais. Ar nevertėtų grįžti prie praktikos, kuri buvo panaudota 1992 m. kadencijos Seime, kai visiems Seimo nariams buvo nupirkti vienodi automobiliai (tuomet tai buvo „VW Golf“). Nes kitaip tautos išrinktųjų nepagydysi nuo dydybės manijos, kiekvienas norės būti „kietesnis“ už kitą ir vairuoti kuo prabangesnį automobilį.
Seimo nariai, gal supraskite dar vieną dalyką, jog automobilio saugumą lemia ne vien jo dydis, konstrukcija bei įdiegtos saugumo sistemos, bet ir vairuojančiojo smegenys, tad nevartokite tokių kvailų pasiteisinimų, kaip „pasirinkau didelį ir brangų automobilį tam, kad būčiau saugus“. O ir šiaip, užtektų, kad būtumėte sąžiningi ir pasakytumėte aiškiai: „Nuomojuosi didelį ir prabangų automobilį, nes pinigai juk ne mano, tad kodėl jų neišnaudojus savo komfortui ir gerovei, juk Seimo nariu visą gyvenimą nebūsiu“.