Konservatorių baimės akys didelės, todėl jie įžvelgia ir perversmus, ir pučus, ir kuria iš piršto laužtas istorijas, juodinančias opozicijos politikus. Gal todėl konservatorių prezidiumas priėmė slaptą, bet viešumoje gerai žinomą sprendimą – šmeižti juos kritikuojančius opozicijos lyderius, o daugiausia – socialdemokratų pirmininką Algirdą Butkevičių.
Lietuvos žmonėms jau įgriso politikų rietenos, šmeižtas, purvini žaidimai, tačiau konservatoriai toliau remiasi jiems įprastu makiavelišku principu „skaldyk ir valdyk“. Konservatorių puolimą palaiko kai kurie politologai, brukdami mintį, esą socialdemokratai nenori perimti valdžios.
Socialdemokratų partija jau įrodė, kad nevengė atsakomybės net ir tuo metu, kai kitos partijos nenorėjo dalyvauti mažumos koalicijoje. O konservatoriai, net ir turėdami aptirpusią daugumą, išsigandę puolė tartis su jų pačių ne kartą pasmerktu Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu.
Viso šio puolimo šaknys slypi ne tik nedemokratiškoje konservatorių prigimtyje – juk net pats partijos patriarchas pasižymi isterišku nepakantumu ir oponentams, ir saviems, – pagrindinė priežastis yra jų suformuotos valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės neįgalumas krizės akivaizdoje.
Visi jų priimti sprendimai tik pagilino krizę, pablogino šalies verslo, dirbančiųjų, pensininkų gyvenimo ir veiklos sąlygas. O iš esmės pasitarnavo tik užsienio komercinių bankų interesams. Tik šiais metais Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pasiskolino daugiau kaip 10 mlrd. litų, kurie iškeliavo iš Lietuvos. Neatsitiktinai šiuo metu valdantiesiems daug labiau rūpi vandens patrankos negu socialinis dialogas ir solidarumas su Lietuvos žmonėmis.
Socialdemokratai tiki Lietuvos žmonėmis, kurie visada skiria pelus nuo grūdų. Mes jau pateikėme alternatyvią Vyriausybės programą, kuri bus įgyvendinta, jei susitarsime su kitomis pozicinėmis partijomis ir dabartinės valdančiosios koalicijos frakcijomis, kurios anksčiau ar vėliau supras, kad konservatorių nekompetencija ir diktatas Lietuvos iš krizės neišves.