Šiandien premjeras A.Kubilius pareiškė, kad protestai prieš Vyriausybės planuojamą šalies žmonių nuskurdinimą gali skaudžiai atsiliepti pasitikėjimui Lietuva tarptautinėse rinkose. Neva, jei mitinguosite, protestuosite, pakenksite Lietuvai – teks dar brangiau skolintis užsienyje, o gal net ir apskritai Lietuvai niekas pinigų nebeskolins.
Atsakingai pareiškiu, kad taikūs protestai prieš Vyriausybės ir Seimo veiksmus, pasmerkiančius daugumą šalies žmonių skurdui, nekenkia ir negali kenkti Lietuvai. Tai yra tik iš piršto laužti premjero A.Kubiliaus argumentai, dar kartą akivaizdžiai parodantys, kad valdantieji nenori girdėti žmonių, juos klaidina ir jiems meluoja.
Neabejoju, jog dauguma šalies žmonių mato: karalius – nuogas. Bandymai prisidengti Nacionalinio susitarimo vėliava – apgailėtini: niekas netiki tokiu susitarimu, nes jo iš tiesų ir nebuvo. Todėl premjeras A.Kubilius, nesugebėdamas išvesti šalies iš ekonominio nuosmukio, bando visiems užčiaupti burnas. Nepavyks.
Drįstu teigti, kad Lietuvoje iki šiol dar nebuvo premjero, taip stipriai bijančio savo tautos.
Vyriausybė ir Seimo dauguma, ekonominės krizės sunkumus užkraudama tik ant sunkiausiai gyvenančių nugarų, pažeidžia solidarumo principą. Manau, kad jei išties būtų paisoma solidarumo principo, Lietuvos žmonės priimtų tai kaip neišvengiamą būtinybę ir vieningai pakeltų sunkumus. Deja, vietoj solidarumo – tik patyčios iš žmonių, protestuojančių menkinimas.
Tokie protestai tik parodo, kad Lietuva – ne trys milijonai kubilių, klusniai, tyliai ir pritariamai linksinčių galvomis bet kokiems valdžios sprendimams. Tokie protestai tik rodo, kad Lietuva – vis dar demokratinė valstybė, kurioje teisę reikšti savo nuomonę, kritikuoti valdžią garantuoja Konstitucija.
Taip pat tikiuosi, kad kitą savaitę, antradienį ir ketvirtadienį, kai Seime bus balsuojama dėl žmones skurdinančių įstatymų, A.Kubiliui užteks sveiko proto nenaudoti prieš taikius protestuotojus – pensininkus, neįgaliuosius, bedarbius – vandens patrankų ir guminių kulkų.