Jame prizas - plazminis televizorius, fotoaparatas arba rankinis laikrodis - mums turėjo būti išrinktas loterijos būdu.
Praėjusios savaitės pabaigoje ta pati darbuotoja, norėdama pasitikslinti dėl dalyvavimo, paskambino dar kartą. Mano vyras buvo kviečiamas renginyje dalyvauti su antrąja puse ir be vaikų.
Taigi, 2009 m. gruodžio 7 d. mudu su vyru atvykome į renginį. Prie įėjimo į „Reval Hotel" viešbučio konferencijų salę būsimus dalyvius pasitiko apie tuzinas pasipuošusių jaunų merginų dirbtinai maloniomis šypsenomis. Kiekviena pakviesta pora atskirai, lydima jai priskirtos vadybininkės, buvo palydėta į specialiai numatytam pristatymui paruoštą patalpą. Renginio dalyviai buvo susodinti taip, kad nematytų vieni kitų veidų.
Kadangi galvojome, kad einame į Lietuvoje veiklą pradedančios naujos turizmo agentūros pristatymą, nemaloniai nuteikė jau pirmos minutės, kai išgirdome, kad „Amber promotion" turizmo paslaugų neteikia, ir, žinoma, tie kvailinantys vadinamosios amerikietiškos rinkodaros triukai.
Salėje buvo penki ar šeši staliukai - prie kiekvieno jų sėdėjo po klientų porą su žavia vadybininke. Mums buvo rodomos skaidrės su Tenerifės viešbučių ir gamtos vaizdais.
Po kurio laiko į salę įėjo entuziastingas tamsaus gymio žemaūgis Angello, atrodantis kaip gatvėje ir biuruose stebuklingas prekes siūlantis agentas. Su juo - liguistai entuziastinga vyresnioji vadybininkė lietuvė pernelyg saldžiu balsu.
Mums buvo pristatyta galimybė įsigyti tarptautinio atostogų klubo narystę - trisdešimt metų tam tikrą laiką per metus galima praleisti pasirinktoje pasaulio vietoje. Neva jų siūlomas prabangus poilsis daug pigesnis, nei Lietuvos turizmo agentūrų siūlomas poilsis daug prastesniuose pasaulio kampeliuose.
Angello kalbą vis nutraukdavo audringi pasamdytų vadybininkių plojimai. Oratorius tai išeidavo, tai vėl įeidavo - jis neva turėjo dar tris tokius pat klientų kambarius tuo pačiu metu. Pasak Angello, žmonių, susidomėjusių šia naujove Lietuvoje, labai daug.
Kai jis išeidavo, vargšės merginos toliau kabindavo makaronus - mūsų vadybininkė vis vartė prieš mūsų akis įvairius katalogus, kažką pasakoja, tačiau nieko konkretaus taip ir nepasakė. Neatrodė, kad jai, kaip išsiaiškinome, turinčiai statybų inžinierės išsilavinimą, tas vaidmuo buvo lengvas. Bandėme jai pasakyti, kad ilgiau padirbėjusiai toje įmonėje jai gali prireikti ir psichologo pagalbos.
Toliau buvo paskelbtas aukcionas. Angello pateikė pasiūlymą - 8 dienų poilsis Tenerifėje keturiems asmenims. Kaina - 600 eurų. Be to, buvo pasiūlyta nemažai papildomų nemokamų paslaugų, pavyzdžiui, vaikų pasaugojimas, nemokama sangrija, asmeninis gidas, ekskursija į perlų fabriką ir pan.
Pirmas staliukas už šią kelionę pasiūlė 600 eurų. Mes pasiūlėme 601 eurą. Toliau kaina nekilo. Pribėgęs mus pasveikino Angello, plodamos sveikino ir darbuotojos.
Tačiau Angello pribėgo ir prie pirmojo staliuko - jiems taip pat pardavė pristatytą kelionę - už jų pasiūlytą 600 eurų kainą.
Šias atostogas klientas turi išnaudoti per trejus metus, agentūrą apie konkretų norimą atostogų laiką informavęs prieš du mėnesius. Jei reikės, agentūra padės užsisakyti ir skrydį, kurio kaina į minėtą sumą neįeina. Beje maitinimas - taip pat. Angello pasakojo, kad visai šeimai visą savaitę prasimaitinti kainuoja apie 190 eurų - jis viską žino, nes Tenerifėje gyveno septynerius metus.
Mūsų vadybininkė pradėjo ruošti sutartį, o prie staliuko pribėgęs Angello ant lapo prirašė 350 eurų už dar septynias papildomas dienas visiems keturiems žmonėms - juk galima praleisti dvi savaites tame rojuje, jei jau nuskridai.
Sutartis buvo parašyta lietuviškai, nors turėjo būti parašyta lietuvių ir anglų kalbomis. Pasirašyta sunkiai įskaitomu parašu - UAB „Amber promotion" direktoriaus Colino Lodge'o, patvirtinta Lietuvoje registruotos įmonės antspaudu.
Mums buvo pasakyta, kad tuos 600 eurų turime sumokėti tuoj pat. Kai tą padaryti atsisakėme, entuziastingoji saldžiabalsė vyriausioji vadybininkė tučtuojau ėmė siūlyti puikių išeičių. Ji pasakė, kad pinigų išsigryninti galime viešbutyje esančiame bankomate. Be to, čia veikia internetas, tad tuoj pat galime padaryti pavedimą. O gal tegul mūsų vadybininkė važiuoja kartu į namus - jei norime padaryti pavedimą iš namų.
Mums vis nesutinkant, tuos pačius variantus ėmė siūlyti ir Angello. 14 val. mes susiruošėme išeiti, pažadėję pinigus pervesti iki darbo dienos pabaigos. Angello pasiūlė dar vieną išeitį - pinigų pasiskolinti. Dar bandė aiškinti, kad pusę sumos jis tuoj pat turi pervesti į Tenerifę - būtinai iki 15 val. Tada pateikė kitą variantą - jei sumokėtume iki 15 val., jis kainą sumažintų iki 550 eurų.
Vis dėlto supratęs, kad pinigų čia ir dabar iš mūsų vistiek negaus, Angello labai susinervino. Bandydamas išspausti mandagią šypseną, atsisveikino, t.y. išprašė mus lauk.
Sumišusi liko ir mūsų vadybininkė - atrodė, kad jos pinigėlis irgi priklausė nuo galimybės išsunkti klientą. Susinervinęs Angello dar kartą pribėgęs pateikė paskutinį pasiūlymą - septynių nakvynių poilsis keturiems žmonėms Tenerifėje, kur klientui patarnaus jis pats - Angello su savo komanda, nes jis vasaras leidžia pietų Tenerifėje, kaina - 450 eurų. Tačiau ir su šiuo pasiūlymu nesutikome.
Galiausiai nutarėme sudalyvauti žadėtoje loterijoje. Iki jos traukti vokų klientų porelės taip pat buvo vedamos atskirai. Visi bilietai laimingi. Išsitraukiame moterišką ir vyrišką laikrodžius - blizgantys kaip priekiniai sovietiniais laikais armijoje žmonėms sudėti dantys, mums sunkiai suprantamas kinų ekonomikos stebuklas. Pigūs, bet tiksi. Supakuoti tvarkingose dėžutėse.
Išeidami iš renginio išsinešėme sutartį. Jei klientas ją pasirašo ir perveda pinigus, jis per ateinančius trejus metus gali skambinti vieninteliu čia paminėtu telefono numeriu Ispanijoje. Arba ieškoti Colino Lodge'o - jo vienintelio pavardė paminėta sutartyje.
Daugiau jokios informacijos apie atostogų klubą, apie atostogų apartamentus trisdešimčiai metų - lyg ir nuo to prasidėjo pristatymas. Jokios informacijos į ką kreiptis, jei norėtumėme tapti to atostogų klubo nariais.
Prie „Reval Hotel" viešbučio privažiavo taksi, į jį įsėdo prie pirmojo stalelio sėdėjusi šviesiaplaukė vadybininkė ir jos klientas ne vieną sezoną lietuvišką purvą trypusiais batais. Į namus ar į banką - čia ir dabar sumokėti už rojų Tenerifėje. Toks kankinantis įtarumas, kad tie batai į žadėtąjį rojų nepateks.
Daugiau dalyvių įspūdžių galima rasti interneto svetainėje skusk.lt. Angello ir jo komanda ilgai viešbutyje „Reval Hotel" tikrai neužsibus. Mūsų kontrolės institucijos, dažnai supančiotos biurokratiniais pančiais, greičiausiai nespės pasidomėti šia įtartina veikla, tačiau žurnalistai dažniausiai yra operatyvesni. Reikia bent jau informuoti tėvynainius, ko jie turi tikėtis iš paslaptingojo pristatymo.