Ne žmonių, o jų gerovės. Visi kaip vienas įrodinėja, kad jei valdžia turi mažiau išleisti, reiškia, mažiausiai gaunantys turi gauti dar mažiau. Kitaip negali būti, nes būti negali.
Ir sugalvojo: šalyje, kurioje nėra progresinių mokesčių, įvestas progresinis pensijų mažinimas. Kvailio logika nepramušama.
Kam išvis valdžiai reikia skaičiuoti savo pajamas? Vis tiek gali išleisti tiek, kiek užsigeidžia. Rezidencijoms, Valdovų rūmams, kelionėms, padėjėjams, patarėjams, konsultantams, automobilių nuomai, „kanceliarinėms“ prekėms, telefonams, biurams, komandiruotėms, reprezentacijai, įvaizdžiui, visuomenės informavimui, „dialogui“ su tauta, kompiuteriams ir įvairiausioms programoms – ir visiems kitiems – juk labai reikia! Kam skurdžiui pinigai? Vis tiek nieko gero nenusipirks – pravalgys. Todėl jo pajamas galima „nukirpti“. Kalbant paprasčiau – pavogti. Nes vagis negali nevogti.
Kažkoks gudrutis sugalvojo šūkį - „Jei esi toks protingas, tai kodėl neturtingas?“ Būk kvailiu. Kam kvailiui aukštas valstybinis postas? Kad prieitų prie „viešųjų pirkimų“! Prie lovio! Ir tada įjungiama dainelė: ak, kiek daug ir sunkiai dirbu jums, brangūs tautiečiai... Norite mitinguoti? Eikite prie Sporto rūmų. Toliau nuo akių, nes aš daug ir sunkiai dirbu.
Sunku kvailiui protauti. Žmogaus smegenys yra toks daiktas, kad jei jos nepratusios sistemiškai ir įtemptai protauti, tai ir išsisukinės, siųs rožinius vaizdus, žiovulį, nuklys į lankas... Ir tikrai: štai premjeras staiga suzombėjusiomis akimis džiugina, kad krizė baigiasi, kad BVP jau kyla, ekonomika „stabilizuojasi“, „nedarbo tempai“ neauga... Kitas aiškina, kad balsavo už biudžetą todėl, jog nevalia griauti koalicijos prieš Kalėdas. Matote, jam poilsio norisi, švenčių, persidirbo, smegenys perkaito. Kitiems, žinote, šventes apkartinti galima, o valdžiai – šiukštu.
Kvailiai nemato, kaip žmonės stoviniuoja parduotuvėse prie lentynų: dar prieš eidami į parduotuvę, jie kruopščiai susiskaičiuoja turimus kišenėje centukus, todėl ilgai žvelgia į kainas, kažką svarsto, nueina prie kitos lentynos ir sugrįžta atgal. Ir vėl nueina. Ir vėl sugrįžta. Nes žino, kad galės nusipirkti tik tiek, kiek turi pinigų. O valdantieji to nežino – jie gali išleisti daugiau, nei uždirba. Visais penkiais milijardais daugiau. Ko norėti iš kvailių?