Bet kuri valdžia norėtų, kad žiniasklaida nušviestų tik tai, kas valdžiai naudinga, ir nepastebėtų to, kas jai nenaudinga. Sveikinu, esame liudininkai ir dalyviai vienos nesudėtingos schemos, kuri leidžia dabartinei valdžiai įgyvendinti šią seną visų valdžių svajonę.
Atėjus sunkiems laikams ir trūkstant pinigų, spauda yra linkusi dvigubai švariau skalbti įvairaus plauko politikų ir valdininkų apatinius. Tai sudaro papildomų problemų valdantiesiems, todėl surandamas prevencinis sprendimas. Beje, toks, ant kurio nelieka pirštų antspaudų.
Taigi panaikinama PVM lengvata spaudai, padidinami autoriniai mokesčiai - žiniasklaidos verslas liaujasi būti pelningas. Išgyventi gali, bet sunkiai, juolab reklamos rinka nukrenta taip pat žiauriai ir tuo pat metu.
Taigi prasideda taupymas. Pirmiausia pradedama taupyti nuo žurnalistų. Taupant maždaug pusė žurnalistų buvo priversti palikti redakcijas ir išėjo šunims šėko pjauti. Bet likusiems darbo nesumažėjo. Reklamos stygius paplonino laikraščius ir žurnalus, bet ne tiek, kad išretėjusi žurnalistų kariauna sugebėtų juos užpildyti kokybiškais tekstais. Gerokai sumažėjo laiko, kurį žurnalistai skiria vienai temai. Dabar žurnalistas turi suktis labai greitai. Ką tai reiškia mums, žiniasklaidos vartotojams?
Tarkime, kokiam nors Balbieriškyje įvyko susišaudymas. Apie tai sužinojus iš policijos suvestinių, reikėtų parengti straipsnį, tačiau tam reikia vykti į įvykio vietą, rasti liudininkus ir padaryti interviu. Tai užims visą dieną, o tokios laiko prabangos dabar jau negali leisti joks žurnalistas. Juk jis turi parengti dar 3-4 naujienas tą dieną, t.y. gali skirti daugiausia 2 valandas vienai temai. Belieka perpasakoti oficialią įvykio versiją. Arba ignoruoti įvykį.
Arba, tarkime, išleidžiamas naujas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) potvarkis. Gauname finansų ministrės oficialų pasisakymą, dar turime valandą, kad gautume papildomai nuomonei. Žinome, kad SEB banko prezidento patarėjas į žurnalistų užklausas atsako per pusvalandį, taigi džiaugiamės jo tokiu operatyvumu. Dar pamėginam paskambinti keliems pažįstamiems šaltiniams, tačiau temai nagrinėti skirtas laikas baigiasi, užgriūva kita tema ir vartotojus pasiekia standartinė informacijos dozė - valdžios atstovė ir tas pats to paties banko patarėjas.
O jei VMI desantas nuvyksta į Kaišiadorius patikrinti visų įmonių, bet VMI apie tai nepateikia oficialios informacijos, vadinasi, tokio įvykio ir nebuvo. Nepastebėjote, kad nepriklausoma spauda dabar cituoja tik oficialią nuomonę iš oficialių pareigūnų? Ar nepasigendate įdomių teminių straipsnių, kuriems sukurti reikėtų žurnalistinių tyrimų, trunkančių ilgiau nei dieną?
Prie tokio darbo krūvio žurnalistams praktiškai nelieka nieko kito, kaip tik cituoti oficialią nuomonę, versti straipsnius iš užsienio spaudos arba ieškoti naujienų tinklaraščiuose. Pastarieji dar silpni, o vertimai - neatspindintys mūsų aktualijų. Turime puikią terpę plisti oficiozinei informacijai.
Valdžia galėtų didžiuotis savimi, kaip gudriai viskas sugalvota.
***
A.Vasiliauskas yra verslo konsultantas.