Jau kelionės pradžioje susidūrėme su nesklandumais - lėktuvas atskristi į Bankoko (Tailandas) oro uostą vėlavo maždaug 3 val. Ilgai užtruko tarpinis sustojimas Šymkento (Kazachstanas) oro uoste.
Skrendant į Bankoką nusivylėme stiuardesių darbu, nes buvo numota į tai, kad lėktuvo salone buvo girtaujama ir kilo susistumdymas. Įgulai pavyko žmones nuraminti, tačiau girtaujantys dergė tualetus, todėl lėktuvo priekyje esantį tualetą uždarė.
Iš Bankoko oro uosto į Vilnių pakilome sausio 13 dieną. Iš Tailando turėjome išskristi 13 val. 50 min., tačiau išskridome 15 val. 30 min. Apie skrydžio vėlavimą oro uoste mūsų niekas neinformavo. Vos pakilus buvo uždarytas tualetas lėktuvo priekyje. Stiuardesė pranešė, kad jis užsikišo.
Nusivyliau, nes keleiviai nesilaikė higienos taisyklių tualete, o įgulos nariai nepranešė, nepriminė jų, dažnai tiesiog pasislėpdavo. Per skrydį Bankokas-Šymkentas tualetai kimšosi vienas po kito. Likus daugiau kaip valandai skristi iki Šymkento įgula paskelbė, kad tualetai neveikia ir visiems teks pakentėti, kol tarpiniame oro uoste išvalys prisipildžiusį baką.
Kvapas graužė akis, o kadangi abu mūsų vaikai serga astma, jie pradėjo čiaudėti, teko griebtis vaistų nuo alergijos. Tuo pat metu skystis iš tualeto pradėjo skverbti į saloną - sušlapo po sėdynėmis padėti krepšiai bei juose esantys drabužiai, skirti persirengti. Šią situaciją vertinu kaip antisanitarines sąlygas tolimame skrydyje, sukėlusias vaikams astmos priepuolius.
Iki tarpinio nusileidimo davė vieną karštą patiekalą ir vieną kartą buvo dalinami gėrimai – gazuoti ir su saldikliais, sulčių nebuvo. Prabėgus 2 val. ir paprašius įpilti gerti, buvo pasakyta, kad tai nepriklauso. Tik po piktų priekaištų stiuardesės sakydavo: „Ateikite į lėktuvo galą, aš įpilsiu, nes nešant į saloną pamatys kiti, ir, suprantat...“ Vėliau buvo pasiūlyta gėrimus pirkti.
Kadangi vėlavome pakilti iš Bankoko, tad ir Šymkento oro uoste nusileidome vėluodami. Stovėjome apie 2 val. Išsiurbus baką, tualetai veikė.
Keleiviai, nepaisydami pilotų įspėjimų dėl skridimo per oro kratos zonas ir paliepimo prisisegti saugos diržus, migravo po visą lėktuvą. Stebėjau stiuardesių darbą - liūdino tai, kad jos užsimerkdavo prieš tai, kas vyksta lėktuvo salone.
Gerai įsiminė, kai skrendant per oro kratos zoną paskelbus pranešimą, kad reikia užsisegti saugos diržus, viena mergina užsilipo ant kėdės ir tvarkė daiktus bagažo lentynose. Niekas į tai nekreipė dėmesio.
Nustebino ir tai, kad stovėjimo Šymkento oro uoste metu viena keleivė nuėjo į tualetą parūkyti. Viena iš stiuardesių jos paprašė atnešti pasą, tačiau moteris tik grįžo į savo vietą, ir viskas tuo baigėsi.
Tęsiant skrydį į Vilnių buvo paskelbta, kad daugiau nebemaitins, pasiūlys tik gerti ir vėl tuos pačius gėrimus su saldikliais bei vandenį. Vaikai norėjo valgyti. Papriekaištavus stiuardesėms ir pareikalavus raštiškai pateikti informaciją dėl maitinimo, stiuardesė pasakė, kad gali mus keturis pamaitinti.
Labai nustebau, kaip mes keturi galime valgyti, o kiti žiūrės. Šio pasiūlymo atsisakiau. Aš pirkau kelionės paketą ir sumokėjau už maitinimą lėktuve, todėl, manau, jis mums priklausė.
Mokamų karštų patiekalų užsisakyti buvo negalima. Paprašiau raštiško paaiškinimo. Raštiško paaiškino nepateikė, bet padavė tuščią lapą - Konfidencialus saugos pranešimas, kurio data - 2008 m. liepos 16 d. Nežinau, ar aš, ar šeimos nariai turėjo jį užpildyti.
Per šį skrydį įsitikinau, kad stiuardesės neparuoštos aptarnauti keleivius, negebančios valdyti didelės keleivių grupės. Dalinant maistą jos netgi leido keleiviams judėti sukdamos maisto vežimėlį tai į vieną, tai į kitą pusę.
Mes nusivylėme kelionių organizatoriaus „TEZ Tour“ paslaugomis bei „FlyLAL Charters“ oro linijų įgulos darbu skrydžio metu.