Sutikite, keista matyti, kai, pavyzdžiui, kelininkų ar farmacininkų parama politinių partijų programoms kinta kartu su besikeičiančių ministrų partine priklausomybe.
Dar aš asmeniškai 2006 metais parengiau, o Liberalų ir centro sąjunga įregistravo įstatymų pataisas, kurios iš esmės keistų partijų finansavimo tvarką ir priverstų politikus nusisukti nuo finansinių rėmėjų bei atsisukti į rinkėjus. Šie nauji politinių partijų finansavimo principai buvo pristatyti tuomečiam prezidentui, visų partijų vadovams ir ES kovos su korupcija institucijų atstovams, kurie man pasakė: ,,Jei Lietuvoje šis modelis būtų įgyvendintas, tai galėtumėte šią gerą praktiką eksportuoti į kitas ES valstybes”.
Gaila, bet nei praėjusios kadencijos, nei šios kadencijos Seimas iki šiol nesiryžo sprendimams, kurie pakeistų dabartinę partijų finansavimo tvarką. Kiekvienas sąžiningas politikas pripažintų, kad partijų ir rinkimų finansavimas balansuoja ties įstatymų riba, o dažnai ir už jos.
Šis modelis paprastas, bet radikalus. Tačiau, mano manymu, tik toks modelis gali pakelti žmonių pasitikėjimą partijomis bei atkurti Seimo autoritetą. Dar šiandien laišką su pasiūlymais išsiųsiu prezidentei D.Grybauskaitei bei Seimo pirmininkei I.Degutienei.
Nauji politinių partijų finansavimo kriterijai:
1.Visiškai atsisakyti juridinių asmenų paramos partijoms ir rinkimų kampanijoms.
Tai: didintų partijų savarankiškumą, mažintų verslo ir interesų grupių įtaką; ribotų prielaidas politinei korupcijai ir panaikinti „pilkąją“ partijų finansavimo zoną, kai kyšininkavimas pridengiamas tariamu partijos finansavimu; gerintų politinių sprendimų priėmimo kokybę, paremtą viešuoju interesu; verslas sutaupytų dideles sumas lėšų, kurias šiuo metu priverstas skirti politinių partijų finansavimui.
2.Atsisakyti fizinių asmenų paramos partijoms ir rinkimų kampanijoms, suteikiant įstatymu tik vieną naują finansavimo formą – gyventojai galėtų savarankiškai perskirstyti papildomą 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tik partijoms remti.
Pensininkai ar asmenys, kurie nėra šio mokesčio mokėtojai per kalendorinius metus gali paaukoti vienai politinei partijai ne didesnę kaip 10 MGL dydžio auką - t.y. 1300 Lt per metus. Asmuo, paaukojęs partijai daugiau kaip 5 MGL dydžio auką, privalo deklaruoti turtą ir pajamas.
Kaip rodo statistika, gyventojai vis aktyviau naudojasi galimybe skirti 2% GPM nevyriausybinėms organizacijoms remti. 2006m. surinkta 2,04 mlrd. Lt GPM ir perskirstyta apie 70 mln. Lt.
Jei įstatymu gyventojams būtų suteikta galimybė skirti papildomą 1% GPM partijoms remti, tai: skatintų partijas nusisukti nuo finansinių rėmėjų ir atsisukti į rinkėją; sudarytų galimybę piliečiams „balsuoti pinigais“ ir išreikšti savo politinę valią kiekvienais metais, o ne vieną kartą per ketverius metus; padidintų partijų finansavimo skaidrumą ir sumažintų prielaidas korupcijai, ilgainiui paskatintų visuomenę labiau pasitikėti politinėmis partijomis bei valstybės institucijomis; mokesčių mokėtojai, o tai reiškia – dirbantys asmenys, įgytų didesnį svorį darant įtaką partijų programoms bei vykdomai politikai.
Kartu išliktų šiuo metu esantis politinių partijų finansavimas ir iš valstybės biudžeto, tačiau įsigaliojus naujai tvarkai ir susiformavus piliečių GPM perskirstymo tradicijoms, finansavimas iš biudžeto galėtų laipsniškai mažėti.
Tikiuosi, gal dabar atėjo laikas ryžtingiems sprendimams.