Tai pats artimiausias ministro bendražygis, žodžiu, dirbantis petys petin su ministru. O iš ministro pusės - „svarstysim“ , „spręsim“, „galvosim“, „tarsimės“, ar atsistatydinti, ar ne.
Suprantu, būtų įtariamas kažkoks politinis susidorojimas, viceministras būtų kategoriškai neigęs padaręs nusikalstamą veiką, tada mūsų valstybėje kaip ir norma būtų neatsistatydinti, laukti - kol „viskas išaiškės“.
Bet šiuo atveju viceministras prisipažino, kad reikalavo kyšio ir netgi ne sau, o partijai.
Teismas netgi spėjo nuteisti, o ką sveikatos apsaugos ministras? Gavęs premjero „išrišimą“, ramia sąžine toliau sėdės kėdėje, nes premjeras „nemato“, dėl ko turėtų atsistatydinti ministras.
Bet kuris nors kiek mąstantis ir kažkokį atsakomybės jausmą dar turintis žmogus mato, bet premjeras - nemato. Turbūt pažadėjo premjerui, kad kitą kartą rinksis apsukresnius viceministrus, kurie tikrai neįkliūtų.
Kas baisiausia šiuo atveju, kad tai naujosios kartos politikas, neva nesilaikantis įsikabinęs savo kėdės ir atrodytų turėtų iškėlęs galvą prisiimti atsakomybę, kai tik sužinojo, kad artimiausias jo patarėjas reikalavo kyšio, sukurptų kokią didingą kalbą apie atsakomybės jausmą ir moralinius standartus. Ir atsistatydintų. Bet čia Lietuva...