Yra ir daugiau klausimų. Kodėl savivaldos rinkimuose, renkant rajono ar miesto vietos savivaldos narius, yra sudaroma tik viena rinkiminė apygarda? Kodėl atskiros seniūnijos neturi savo tarybos nario? Kodėl apie 6 mlrd. litų vietos savivaldos biudžetų nustato centrinė valdžia, o juos paskirsto vietvaldos administratoriai? Kodėl vietos savivaldos tarybos nevaldo savo teritorijos žemės?
Kodėl vietos savivaldos tarybos nevaldo savo teritorijoje visų sumokamų mokesčių? Kodėl vietos savivaldos tarybos ne pačios rengia dokumentus, o juos tik tvirtina? Kodėl vietos seniūnas, arčiausiai žmonių esantis tarnautojas, yra skiriams, o ne renkamas tiesiogiai? Kodėl rajono vadovas yra renkamas netiesiogiai?
Todėl, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuva taip ir nesukūrė vietos savivaldos, nes tikslas visada buvo, ne kaip tarnauti žmogui, o kaip jį valdyti, todėl šiandien ir turim ne vietos savivaldą bet vietvaldą.
Ką daryti?
O daryti šiandien reikėtų štai ką:
1. Tiesioginis visų savivaldos tarybos narių rinkimas.
2. Kiekviena seniūnija turi tapti ne mažiau kaip viena rinkiminė apygarda.
3. Tarybos nario darbas yra vienintelis tiesioginis darbas.
4. Vietos savivaldos rinkimai būtų laikomi teisėti tik tada, jei juose dalyvautų daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų.
5. Tarybos narys, netinkamai atliekantis savo darbą, galėtų būti atšauktas rinkėjų valia - ne mažiau kaip 40 proc. jų pareiškus jam nepasitikėjimą.
6. Rajono meras būtų renkamas tiesioginių rinkimų metu.
7. Meras, netinkamai atliekantis savo darbą, galėtų būti atšauktas rinkėjų valia - ne mažiau kaip 30 proc. jų pareiškus jam nepasitikėjimą.
8. Seniūnijos seniūnas būtų renkamas tiesioginių rinkimų būdu.
9. Seniūnas, netinkamai atliekantis savo darbą, galėtų būti atšauktas rinkėjų valia - ne mažiau kaip 40 proc. jų pareiškus jam nepasitikėjimą.
10. 70 proc. vietos savivaldos biudžeto sudarytų visi savivaldybės teritorijoje mokami mokesčiai.