2010 metai Lietuvai bus ne tik kad nelengvi, bet tam tikra prasme ir lemtingi. Nuo to, kokia Lietuva išsikapanos iš ekonominio nuosmukio po kokių dviejų metų, priklausys viso dešimtmečio ekonomikos ir visuomenės vystymosi dinamika. O nuo to artimiausio dešimtmečio, ko gero, priklausys ir Lietuvos vieta Europoje ir pasaulyje visą XXI amžių.
Valstybių ir visuomenių vystymasis dažnai yra labai inertiškas. Vienąsyk įšokus į Europos provincijos ar užkampio vėžes, paskui sunku iš jų iššokti. Susidaro uždaras ratas – užkampį palieka kvalifikuočiausi ir energingiausi žmonės, į jį neateina investicijos ir pažangiausios technologijos, o jo gyventojus kamuoja užkampio sindromas.
Kita vertus, valstybė sugebėjusi įkelti bent puse kojos į lyderių traukinį, gali per kokį dešimtmetį įsiropšti ir į jo paskutinį vagoną, o paskui pradėti nuoseklų ir kryptingą judėjimą garvežio link.
Svarbu suvokti, kad susiskirstymas į Europos ar pasaulio lyderius ir užkampius nėra tolygiai žemėjanti tiesė, kur vieni turi šiek tiek daugiau lyderystės, o kiti šiek tiek mažiau. Europoje, kaip ir Amerikoje yra valstybės ir miestai, kuriuose yra susitelkusi beveik visa pažangioji gamyba, mokslas, finansai, menas ir dauguma gyventojų, o taip pat yra ir bus retai apgyvendintos teritorijos, kuriose nebus beveik nieko, išskyrus žemės ūkį, viešbučius, parduotuves, vieną kitą gamyklą ir vietinį universitetą.
Pavyzdžiui JAV, BVP vienam gyventojui tarp turtingiausių valstijų (Vašingtono miesto, Konektikuto ar Naujojo Džersio) ir neturtingiausių (Arkanzaso, Jutos ir Misisipės) skiriasi apie du kartus. Beveik taip pat Amerikos valstijos išsidėsto ir pagal gyventojų tankumą – trys turtingiausios valstijos yra ir tarp penkių tankiausiai apgyvendintų – su daugiau nei 300 žmonių kvadratiniame kilometre, kaip ir Anglijoje ar Olandijoje. O neturtingiausios Amerikos valstijos – Arkanzasas ar Juta turi po 10-20 žmonių kvadratiniame kilometre.
Lietuva su 50 žmonių kvadratiniame kilometre yra vis dar tankiau apgyvendinta nei Latvija (35) ar Estija (30), tačiau gerokai rečiau nei Lenkija (120), Danija (128), Italija (200), Anglija (255), Belgija (354) ar Olandija (400).
2009 metais vien pagal oficialius duomenis Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 20 tūkstančių. Lietuva buvo paskutinėje vietoje Europoje pagal gyventojų skaičiaus pokytį (-0,6 proc.). Panašūs gyventojų mažėjimo mąstai buvo tik Latvijoje (-0,5) ir Bulgarijoje (-0,4). Estijoje gyventojų skaičius buvo stabilus ir jis didėjo Lenkijoje (0,1), Slovakijoje (0,2), Čekijoje (0,4) ar Slovėnijoje (1).
Tad ką gi Daryti, kad situacija pradėtų keistis į gerąją pusę? Daryti galima tikrai daug ką, bet čia pasiūlysiu savo „Darom 2010“ penketuką:
5. Darom Šypsenas – šypsotis niekas nedraudžia ir tai nieko nekainuoja. Tai pats greičiausias pakelti Lietuvos BLI (bendrąjį laimingumo indeksą) ir BVP. Šypsokimės gatvėje, darbe, mokykloje ir parduotuvėje.
4. „Darom 2010“ – kaip ir kasmet galima rinkti šiukšles ir švarinti savo aplinką. „Darom 2010“ įvyks balandžio 17 d. – daugiau informacijos www.mesdarom.lt. Akcijos organizatoriai itin ieško Darom taškų vadovų visoje Lietuvoje.
3. Darom Idėjas – kada jei ne dabar yra pats geriausias laikas kurti ir įgyvendinti pačias geriausias idėjas – verslo, meno, visuomeninės veiklos ar išradingo laisvalaikio su šeima ir draugais.
2. Darom Darbo vietas – nors Darbo vietos nėra svarbiau už Šypsenas ar Idėjas, tačiau dabartinio ekonominio sunkmečio metu jos yra itin reikalingos. Yra begalės išradingų ir netradicinių būdų kaip kurti darbo vietas kitiems ir susikurti jas sau patiems. Visos dvidešimto amžiaus ekonominės krizės buvo ir naujų įmonių, ir naujų verslo sprendimų užuomazga.
1. Darom Vaikus – pasaulio statistika byloja, kad “kuo blogiau, tuo daugiau vaikų”. Kur gimsta daugiausia vaikų? - Somalyje, Liberijoje ir Afganistane – ten, kur siaučia karai ir žmonės badauja. Kur vaikų mažiausiai? – Japonijoje, Vokietijoje, Singapūre ir Honkonge – valstybėse labiausiai pažengusiose globalioje ekonomikoje. Galbūt kai mažiau darbo ir daugiau laisvo laiko, galima pagalvoti kaip sukurti visuomenėje tokią aplinką ir atmosferą, kad jaunos šeimos iš tiesų norėtų turėti po 3-4 vaikus kaip dauguma baltųjų amerikiečių šeimų. Galbūt tai galėtų būti pasiekta per dvidešimt pirmojo amžiaus vertą darželių ir mokyklų tinklą, per glaudesnį pačių tėvų bendradarbiavimą ir itin palankų visuomenės, verslo ir valstybės požiūrį į svarbiausią Lietuvos prioritetą.