Tipiškame komentare iš Londono pateikiama informacija apie tai, kokį žmogus darbą dirba, kiek uždirba ir kiek per mėnesį santaupų atsideda. Bendra potekstė labai aiški – Lietuvoje gyventi nepalyginamai sunkiau nei, pavyzdžiui, Anglijoje. O dėl to paprastai kalta kvaila ir korumpuota Lietuvos valdžia arba šiuos bruožus įkūnijantis politikas: Kubilius, Kirkilas, Landsbergis, Paksas, Vagnorius.
Nesiruošiu ginti Lietuvos politikų ar jų padarytų klaidų, tačiau noriu pastebėti, kad net jei mes per pastaruosius 20 metų būtume turėję visažinius angelus valdžioje, Lietuva vis tiek būtų ekonomiškai skurdesnė šalis nei Anglija ar Airija.
Tai – tiesiog objektyvi realybė, nulemta sovietinės okupacijos.
Tuo metu, kai mes vos ne pusę amžiaus buvome dusinami Sovietų Sąjungoje, Vakarų Europa augo ir klestėjo. Tuo metu, kai mūsų gabiausi žmonės buvo vežami į Sibirą, Vakarų europiečiai statė naujos ekonomikos pamatus. Todėl visiškai nenuostabu, kad Lietuvos pragyvenimo lygis nesusilygina ir dar ilgai nesusilygins su Airija. Prireiks dar bent 20 metų, kol priartėsime prie Vakarų Europos pragyvenimo vidurkio.
Todėl visi šie palyginimai yra geriausiu atveju naivūs, o blogiausiu – klaidinantys.
1991 metais mūsų starto ir Vakarų europiečių faktinės ekonominės pozicijos buvo visiškai skirtingos. Visų pirma, mes privalėjome iš esmės reformuoti visą šalies ūkį, kad užtikrintume bent kažkokį ekonomikos atsigavimą. Dešimtojo dešimtmečio viduryje Lietuvos vidaus produktas tesiekė ketvirtadalį Europos Sąjungos vidurkio. Tai kokiais tempais mums reikėjo augti, kad pasivytume ES šalis?
Atsakymas į šį klausimą palyginti paprastas. Net jei visa Vakarų ekonomika stovėtų vietoje, o Lietuvos BVP augtų po 7 proc. per metus, vis tiek mums reikėtų 20 metų pasivyti.
Bet sutinku, tai – nerealistiškas pavyzdys. Tarkime, kad Vakarų ekonomikos vidutiniškai auga 3 proc. per metus, o mes - dvigubai greičiau (6 proc.). Tokiu atveju pragyvenimo lygis susivienodintų po beveik 50 metų!
Tiems, kurie dar abejoja, pateiksiu kitą pavyzdį. Daugelio specialistų nuomone, mūsų kaimynai estai ryžtingai ir sėkmingai reformavo savo ekonomiką per pirmą nepriklausomybės dešimtmetį. Taip pat jų politinė sistema buvo ir yra mažiau korumpuota nei mūsų. Pagaliau ekonominio bumo metais Estija kaupė lėšas juodai dienai, o mūsų valdžia ne.
Taigi, estai geriau pasiruošė krizei. Nepaisant visų šių pasiekimų, kurių jokiu būdu nenuvertinu, Estijos pragyvenimo lygis išlieka, palyginti su Anglijos ar Airijos, toks pat atsilikęs. Ir čia ne estai kalti, o tiesiog palyginimas nevykęs.
Tai tas pats kaip lyginti į darbą dviračiu važiuojantį dviračiu ir dviratininką profesionalą „Tour de France“ lenktynėse. Paminėkime dar tai, kad į varžybas žmogus atvyko su savo paprastu dviračiu ir dar gerokai pavėlavęs (ne dėl savo kaltės).
Todėl kad ir kokios būtų mūsų politikų klaidos, Lietuvos lyginimai su Airija ar Anglija yra neadekvatūs ir klaidingi. Nelyginkime obuolių su apelsinais.
O tiems, kurie naiviai tikėjosi, kad Lietuva kažkokiu stebuklingu būdu per 20 metų pasieks pasiturinčios Vakarų valstybės pragyvenimo lygį, laikas pakoreguoti savo nerealius lūkesčius. Lietuvoje dar ilgus metus atlyginimai nebus tokie kaip Anglijoje ar Airijoje. Ir čia ne tik mūsų politikų veiksmų ar jų nebuvimo, o visų pirma mūsų tragiškos istorijos pasekmė.