Kaip teigiama Vilniaus r. savivaldybės pranešimuose spaudai, to paties posėdžio metu buvo reorganizuotos iš viso 14 mokyklų, beveik visas jas paliekant tose pačiose patalpose tik su kitu statusu (skyriai arba filialai).
Kyla klausimas, kodėl paliktos pagrindinės mokyklos su 39 mokiniais (Karvio pagr. mokykla, dėstoma lenkų k.), 32 mokiniais (Platiniškių pagr. mokykla, dėstoma lenkų k.) ir mažesniais skaičiais vaikų, o Vėliučionių pagrindinė, kurioje šiais mokslo metais mokosi 57 mokiniai, paversta pradine, 5-10 kl. mokiniams pasiūlant pereiti į kitas mokyklas?
Ir iš kur tiek įžūlumo akiplėšiškai meluoti, kad visi visų reorganizuotų mokyklų mokiniai liks mokytis tuose pačiuose pastatuose, kad nei vienas mokytojas nepraras darbo, arba, kad mes, mokyklos bendruomenė, bendru susitarimu pritarėme tokiam mokyklos reorganizavimui? Juk tai šlykštus melas!
Įdomu, kodėl savo pranešimuose Vilniaus r. savivaldybė taip įžūliai meluoja?
Turime rimtą pagrindą įtarti, kad prie tokios neaiškios reorganizacijos prisidėjo Vėliučionių pagr. mokyklos direktorė Christina Masalska. Šiuos įtarimus sustiprina daugybė faktų, vienas iš jų: paskelbus apie reorganizavimą, Ch.Masalska ėmė agituoti 5 – 10 kl. mokiniams kokią mokyklą pasirinkti, netgi prašymus priimti į tą mokyklą pati ėmė rinkti.
Vasario 11 dieną mokykloje vykusio susirinkimo su Vilniaus r. valdžios atstovais metu, gerbiama direktorė visus pribloškė savo elgesiu, akivaizdžiai palaikydama Vilniaus r. valdžios atstovus, o ne savo mokinius, jų tėvus, mokytojus. Maža to, susirinkimo pabaigoje labai įdomiai pasakė, kad bus panaikinta ir pradinė mokykla, jei tėvai atsiims nors vieną vaiką.
O kitą dieną po susirinkimo direktorė sukūrė protokolą, kuriame teigia, kad visi tėvai pritaria mokyklos pertvarkai, nors, tame susirinkime nebuvo nei vieno tam pritariančiojo.
Itin aktyvūs direktorės veiksmai uždaryti 56–ius metus sėkmingai dirbančią mokyklą prasidėjo dar 2009 m. rugpjūčio pabaigoje.
Likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 1-osios, ji pasiūlė mokiniams, kurie ruošėsi lankyti 7 – 10 lietuviškas klases, tęsti mokslus kitose mokyklose, sakydama, kad Vėliučionių pagr. mokykloje rugsėjo pirmosios skambutis gali nenuskambėti dėl uždarymo.
Tokiu pat būdu kurstė nepasitikėjimą ir kėlė abejones dar ne vieną kartą slapta nuo mokytojų surinkdama mokinius į salę, pranešti, kad mokykla galimai bus uždaryta, nors tam jokio oficialaus pagrindo nebuvo.
Tais pačiais metais, rugsėjį, Ch.Masalska nepriėmė į pirmą lietuvišką klasę dviejų vaikų, argumentuodama tuo, kad jiems dar nesuėjo septyneri metai, nors vaikai turėjo spec. komisijos pažymas, kad gali lankyti mokyklą ir sėkmingai buvo priimti į kitą mokyklą, deja, kurioje dėstoma rusų – lenkų kalbomis, nes lietuviškos kitos mokyklos arti namų nėra.
Be visa to, kartu su viena nepriimta pirmokėle, į kitą mokyklą išėjo ir jos brolis, taip pat iš lietuviškos klasės.
Direktorės siekį naikinti lietuviškas klases įrodo ir dar vienas dalykas – Ch.Masalska, pamindama visas etiketo normas, periodiškai lankosi lietuviškų klasių, mokinių namuose ir įkalbinėja tėvus, prašo jų pervesti savo vaikus į lenkiškas klases, motyvuodama tuo, kad jiems ten bus lengviau.
Manome, kad tai absoliutus laisvo, mūsų, kaip tėvų, pasirinkimo, kokia kalba leisti mokytis savo vaikui pažeidimas.
Manome, kad mokyklos direktorė prasilenkia su visomis padorumo normomis, turėdama kovoti už savo mokyklą, ji stoja į kitą barikadų pusę. Toks parsidavėliškas elgesys, mūsų supratimu, charakterizuoja žemos moralės žmogų, kuris jokiu būdu negali būti pavyzdžių mūsų vaikams.