Neseniai Seimo pirmininkė I.Degutienė, komentuodama valstiečių liaudininkų derybas su konservatoriais dėl galimos paramos, teigė, jog ligi šiol save laikančių opozicijoje trijų Seimo narių valstiečių „neutralumas“ valdantiesiems galimos interpeliacijos atveju – „labai vertybiška“.
Kiek ši pozicija „vertybiška“ paaiškėjo labai greitai. Pasirodo, ją galima net įvertinti... litais. Po valstiečių liaudininkų derybų su premjeru, sužinojome, kad tai viso labo 80 mln. litų. Tiek papildomai žemdirbių išmokoms prašo valstiečiai už kolaboravimą su valdančiąja dauguma. O šių eilučių autorius, kaip kažkada tos Kauno ponios, vis dar mąstė senoviškai ir galvojo, jog vertybinės pozicijos jokiais pinigais įvertinti negalima.
Aišku, valstiečiai liaudininkai sakys, jog jie gina savo rinkėjų interesus ir bus, iš pirmo žvilgsnio, lyg ir teisūs. Tačiau neaišku, kodėl to negalima daryti neparsiduodant ir toliau aktyviai veikiant opozicijoje?
Kitas klausimas, jei Vyriausybė turi tuos papildomus milijonus, tai kodėl jų iš karto neskyrė žemdirbiams? Nemažiau svarbus dar vienas klausimas – kam tuos 80 mln. litų Vyriausybė nurėš, kad užsitikrintų paramą subyrėjusiai valdančiajai daugumai? Jau nekalbant apie tai, kad valstiečių liaudininkų lyderis, stambus, o gal stambiausias, ūkininkas R.Karbauskis gal būt yra labiausiai asmeniškai ta parama ir suinteresuotas.
Jau čia A.Kubilius, būdamas opozicijos lyderiu ir aršiai kovojęs prieš korupciją, už skaidrumą, prieš viešųjų ir privačių interesų painiojimą, tikrai turėtų pasipiktinti. Na, bent jau stabtelėti ar paklausti savo derybų partnerio ūkininko R.Karbauskio, o kaip ten yra iš tikrųjų.
Bet kuriuo atveju, tokio politinio turgaus Lietuva dar nematė - už politinę paramą žlungančiai koalicijai žadama atsiskaityti mokesčių mokėtojų pinigais arba sunkiai surenkamo biudžeto lėšomis. Kaip čia vėl neprisiminti konservatorių opozicinės retorikos apie vertybes, o ypač nuolatinius kaltinimus visoms kitoms politinėms jėgoms nevertybiškumu, pragmatizmu ir panašiais griekais.
Tačiau daugiausia konservatoriai mėgdavo pulti A.Brazauską už jo dažnai reiškiamą poziciją dėl stabilumo. Pasirodo, dabar stabilumo prireikė ir konservatoriams. Dar daugiau – stabilumas, patekus į valdžią, tapo jų naująja partine vertybe, tegul ir už biudžeto pinigus. Ypač, panašu, premjerui A.Kubiliui, visiškai neseniai, taip išsigandusiam, kad net kaimyninės šalies „išrinkto“ prezidento leksika nepasidrovėjusiam apkaltinti „politinio chaosos kėlimu“ alternatyvią Vyriausybės programą parengusią opoziciją.
Galiu patikėti, kad Seimo pirmininkė I.Degutienė, gynusi separatines byrančių valdančiųjų derybas su trimis vis dar opozicionieriais valstiečiais liaudininkais, nuoširdžiai tikėjo, jog jų pozicija „labai vertybiška“. Tačiau po R.Karbauskio susitikimo su premjeru, taip ir norisi paklausti – ponia pirmininke, po kiek jūsų konservatoriškos – krikdemiškos vertybės politiniame turguje?