Tačiau kai kas liko nepakitę – komunizmo mokykla giliai įkalė į galvą, kad „bet kokia „virėja“ gali valdyti valstybę“. Esame tauta, turinti tris milijonus krepšinio ekspertų. Ar nepastebėjote, jog turime ne ką mažiau visų kitų galų ekspertų, o ypač „ekonomistų“, kurie ir iš miego pabudinti galėtų išvardinti bent keliolikos punktų ekonominę programą valstybei valdyti? Dažniausiai tokie reiškiasi interneto komentaruose, turintys iškalbos geba rašyti spaudoje visais gyvenimo klausimais, o dalis jų prasprūsta net televizijon ar į radiją, ypač jei moka šaukti mases užvedančias frazes: „valdžia vagys“, „dėl savo gyvenimo kaltas ne Tu, o Jie“ ar „stambieji verslo rykliai“. Ironiška, kad šalyje turime tiek išmanančių, bet Lietuvos ekonomika dar nėra pavyzdys kitiems.
Pro akis nepraslydo vienas populiariausių lrytas.lt straipsnių, pavadinimu „Kubilizmas primena brežnevizmo stagnaciją“, papuolęs į pirmąjį puslapį ir susilaukęs daugiau nei penkių šimtų komentarų internete. Retas straipsnis, kuris turi daugiau paniekos, faktinių ir loginių klaidų. Jau straipsnio pavadinimu niekinamas valstybės premjeras, vėliau į šuns dienas išdedamas ne tik eurokomisaras A.Šemeta, finansų ministrė I.Šimonytė, bet ir „finansininkė“ prezidentė D.Grybauskaitė.
Žinoma, tobulas nėra nė vienas jų, bet norint juos dergti, būtų gerai pasiekti bent pusė tiek, o ypač ekonomikos srityje. Ak tiesa, apie įvertinimus ir pasiekimus geriau nešnekėti, nes ekonomistai stambaus verslo ryklių nupirkti! Net jei norėtume kritikuoti ne šiuos žmones, o jų sprendimus, po spaudoje pasirodžiusių antraščių „Graikija gelbėsis lietuviškais metodais“, turėtume būti labai atsargūs.
Autorius vaizdžiai bando lyginti 2600 litų šeimos išlaidas su 26,2 mlrd. litų valstybės biudžeto asignavimais 2010 metais. Suprask: alga – 1000 litų, paskola – dar tiek pat, 500 litų – pašalpa, na ir dar 100 litų paskolos patenkinti šeimos išlaidos poreikius. Kodėl autoriui skaičiai susidėlioja taip tendencingai blogai, jei planuojamos valstybės pajamos iš mokesčių 13,2 mlrd. litų, o ES parama – 7,9 mlrd. litų? Trūkumas – 5,1 mlrd. litų. Lyg ir dvigubai mažiau. Bet gal už šių skaičių ne biudžetas slypi?
Anot autoriaus, stambaus kapitalo vertybė – kuo didesnis pelnas, o ne visuomenės gerovė. Tuomet pasiūlyčiau užsiimti smulkiu ar vidutiniu verslu, kuriam ir gerovė rūpėtų, produkcijos kainos ne pasaulinės, bet lietuviams įperkamos būtų, o jau algos – kaip Norvegijoje. Sunku taip? Tegu ir algos, ir kainos pasaulinės būna. Dar nepavyksta? Nusileiskime iki pasaulinių kainų ir lietuviškų algų – juk bet kokios darbo vietos šiuo metu aukso vertės. Valstybė labai trukdo? Jei tikėtume ne internetiniais komentatoriais, o Pasaulio banko sudaromu verslo laisvės indeksu („Ease of Doing Business“), Lietuva užima gana aukštą 26 vietą pasaulyje iš 183 tirtų valstybių. Keista, ne tokios jau blogos sąlygos verslui. Tuomet gal valdžia pradinio kapitalo nesuteikia? Jei valdžia taip darytų, reikėtų rimtai pagalvoti apie protestą prieš valstybės lėšų švaistymą.
Visiškai teisingi pateikti faktai apie nusikalstamai brangų nekilnojamąjį turtą, palyginus su gyventojų pajamomis. Jei iš brangaus nekilnojamojo turto lobsta statybų magnatai – tai puikus verslo planas kiekvienam! Belieka „kepti“ butus vieną po kito, pardavinėti keliolika ar keliasdešimt procentų pigiau nei šiuo metu siūloma rinkoje – ir paklausa atsiras, ir gyventojai liks patenkinti, o statytojui vis tiek liks pelno. Pelningam verslo projektui bet kokiais laikais net ir ne banke finansavimo atsiras.
Krizės neretai būdavo kokybinio šuolio pamatas. Juk ir dabartinė valdžia, siekdama įtikti rinkėjams, kad kitą kadenciją ir vėl patektų prie „lovio“, iki skausmo trokšta Lietuvos ekonomiką atgaivinti. Matyt, idėjų jai trūksta, nes prašyte prašo, tempte tempia pasiūlymus iš akademikų, verslininkų ir dešimčių verslo asociacijų. Toli gražu ne visi geriausi pasiūlymai išgirstami, tačiau gal straipsnio autoriui pikta, kad jo išvis nepakvietė ekonomikos gaivinimo idėjomis pasidalinti? Ką siūlo autorius? Gaivinti Lietuvos ekonomiką įvedant papildomus turto mokesčius, kurie atpigins jį. Turbūt po tokio žingsnio šešiais milijardais litų 2009 metais susitraukusi statybų rinka stryktels aukštyn. Na, ir antrasis, neatremiamas pasiūlymas – „ekspertai teigia, kad progresiniai mokesčiai mažintų nedarbą“. Gal socialiai teisingas pasiūlymas, tačiau abejoju, ar gyventojams ir verslui nebuvo priimtinas sprendimas apskritai sumažinti gyventojų pajamų mokestį, kaip kad padaryta nuo 2009 metų.
Nesu literatas ar lituanistas (kaip R.Žilinskas?), negebu plunksna žarstyti skambių frazių, tad jei straipsnio autorius pageidautų, siūlyčiau diskusiją apie ekonomiką su argumentais ir skaičiais perkelti iš spaudos į gyvą pokalbį. Video įrašas būtų ne mažiau įdomus.