Tai vertė tiesiog patikrinti kai kuriuos teiginius. O patikrinus, pasidarė aišku, kad straipsnis paruoštas labai neatsakingai, nesilaikant elementariausių statistinio tyrimo metodų, o apie kokį nors mokslinį šių grėsmingų teiginių pagrindimą – visai negalvota:
1. Prieš nustatant, kiek yra sveikų žmonių, reiktų griežtai apibrėžti terminą, kas tai yra sveikas žmogus. Visiškai aišku, kad darbo autoriai apie tai nė kiek negalvojo.
2. Straipsnis paremtas duomenimis iš nelabai patikimų pažymų. Darant tokias rimtas išvadas, reiktų bent pasiųsti specialistams ištirti ligos įtarimą turinčius vaikus.
Paskaičius teiginį, kad iš visų sutrikimų ir ligų atvejų daugiausia yra kraujotakos ligų (26,2 proc.), pasidarė aišku, kad tyrime visai nedalyvavo vaikų kardiologas arba net nebuvo konsultuotasi, nes taip negali būti teoriškai ir nėra praktiškai Lietuvoje.
Vėliau pridėtas teiginys, kad „iš kraujotakos sistemos sutrikimų dažniausiai diagnozuojami širdies ūžesiai“, šį įtarimą dar labiau patvirtina. Širdies ir kraujagyslių ligų vaikų ir jaunuolių amžiuje retai pasitaiko. Šios ligos išsivysto brandos ir vyresniame amžiuje. Vaikams ir jaunuoliams dažniausiai pasitaiko įgimtos ydos ir jų statistika labai aiški. Visuose užsienio ir Lietuvos medicinos vadovėliuose parašyta, kad iš 1000 gimusių 7-9 (vidutiniškai 8) vaikai turi įgimtą širdies ydą. Ši statistika visose valstybėse yra beveik vienoda ir svyruoja 0,7-0,9 proc. ribose, nepriklausomai nei nuo tautybės, nei nuo rasės. Lietuvoje 2008 metais gimė apie 34 tūkst. vaikų, taigi apie 270 naujagimių greičiausiai gimė su įgimta širdies yda. Vieninteliame Lietuvoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų širdies chirurgijos skyriuje kasmet padaromas panašus skaičius operacijų, ištaisančių įgimtas širdies ydas ir patenkinami visi Lietuvos poreikiai.
Taigi operuotų ar laukiančių širdies operacijos vaikų mokyklose turėtų būti apie 0,8 proc. Jeigu dar būtų ir kitų retai pasitaikančių ligų (reumato, miokarditų ar pan.), tai gal ir sudarytų 1 proc., bet ne daugiau. Tai rodo, kad jokie rimtesni širdies ligų diagnostikos tyrimai nedaryti ir pateikti duomenys yra labai toli nuo tikrovės. Širdies ūžesys nėra jokia liga, o tik argumentas gydytojui nukreipti vaiką kardiologui diagnostiniams tyrimams. Kraują žmogaus organizme pumpuoja širdis į stambias kraujagysles, perėjimų vietos yra fiziologiškai siauresnės ir ten visada susidaro silpni ūžesiai, kurie dažniausiai gydytojui klausant nesigirdi. Tačiau tam tikrais atvejais, dažniau liesesniems vaikams, kurių širdies darbas stipresnis ir kraujo srovė greitesnė, ūžesiai gali būti girdimi. Bet tai visai nerodo, kad vaikas nesveikas.
Abejotina, kad visus vaikus turinčius nedidelę trumparegystę ar nedidelę toliaregystę reiktų priskirti nesveikiems vaikams. Šviesios atminties žymi Lietuvos akių ligų specialistė prof. M.Horodničienė sakydavo, kad visai neaišku, ar nedidelė trumparegystė yra yda ar Dievo dovana, nes ją puikiai koreguoja akiniai, o senatvėje gero matymo smulkiems darbams laikotarpis žymiai pailgėja. Tas pats pasakytina apie nedidelio laipsnio toliaregystę. Ji dovanoja ypč gerą matymą iš toli jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms. Tik specialisto nustatyta didesnio laipsnio refrakcijos yda galėtų būti laikoma sveikatos sutrikimu.
Lygiai tas pats pasakytina ir apie stuburo patologiją. Visiškai tiesių stuburų žmonės neturi ir tik didesni, vėlgi specialistų nustatyto laipsnio, stuburo iškrypimai gali būti pavojingi ir tokie pacientai laiku turi būti nukreipti operuoti. Lietuvoje šios operacijos sėkmingai daromos, tačiau jų poreikis yra tikrai ne toks, koks atrodytų pagal šiame straipsnyje skelbiamą statistiką.
Statistika mūsų gyvenime yra svarbi. Ji padeda suprasti mūsų gyvenimo reiškinius, jų esmę, moksle nepakeičiama vertinant rezultatų patikimumą, gydytojams skelbiant tikrą ligų, ypač besikeičiančių (epidemijų ir kt.), paplitimą visuomenėje ir įvertinant įvairių gydymo metodų privalumus.
Tačiau statistika, kaip ir bet koks kitas darbas, turi būti atliekama profesionaliai, kruopščiai, pagal pripažintas taisykles.
Joks mokslinis žurnalas tokio straipsnio nepriimtų ir juo nepatikėtų.
Šis straipsnis paskelbtas visuomenei. Manyčiau, kad visuomenei skelbiami ligų paplitimo duomenys turi būti taip pat tikroviški. Sovietiniais laikais buvo ryški tendencija duomenis pagražinti. Vakarietiškoje sampratoje siekiama tiesos. Esu įsitikinęs, Lietuva yra Vidurio Europos kraštas, kur tiesa yra taip pat svarbi kaip ir apskritai visur. Šis straipsnis, mažų mažiausiai neatsakingai paruoštas ir labai toli nuo tiesos. Tokie nepatikrinti duomenys visuomenei neturėtų būti skelbiami. Jie buvo paskelbti ne tik Jūsų laikraštyje, bet ir per Lietuvos radiją ir televiziją, internete ir įgavo platų rezonansą.
Be abejonės, didžiausią atsakomybę už nerimtą statistiką turėtų prisiimti Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, kuris neatsakingai atliko vaikų sveikatos būklės studiją, bet dalis atsakomybės tenka ir Jūsų laikraščiui, nes Jūs turite puikių žurnalistų, besispecializuojančių nušviečiant žmonių sveikatos ir medicinos problemas.
Suprantu šio straipsnio tikslą. Jis lyg ir skirtas propaguoti tarp moksleivių fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir gyvenseną, bet tai reikėtų daryti nurodant pozityvias ir teigiamas fizinio auklėjimo, judėjimo, sveikos mitybos pasekmes, bet negąsdinant toli gražu nepagrįstais ir neteisingais statistikos duomenimis.
Net ir perskaitęs šį straipsnį esu įsitikinęs, kad Klaipėdos vaikai yra nei sveikesni, nei ligotesni, taip pat nei geresni, nei blogesni, negu Vilniaus, Kauno, Utenos ar kitų miestų vaikai. Tiesiog yra puikūs Lietuvos vaikai, labai reikalingi mums ir Lietuvos ateičiai.
Autorius yra Vilniaus Universiteto profesorius, širdies chirurgas.