Manau, ne vien mano tokia situacija. Esu iš tikrai nepasiturinčios šeimos - motina mirusi, tėvas yra 2 grupės invalidas, šeimos gyvybė palaikoma tik iš apgailėtinų pašalpų. Tėvas turi namą, tačiau nenori jo parduoti, nori, kad būtų ką nors palikti po mirties.
Bet dėl šio namo negalime gauti socialinės paramos. Kadangi jos negauname, negaliu gauti ir socialinės stipendijos, kurią seniau gaudavau.
Na, bet nieko, susitaikiau su tuo ir toliau mokytis bandau. Tačiau sugalvoja ministras G.Steponavičius ir stipendijas nuimti. Mano specialybė yra Elektros ir valdymo inžinerija, pritarsit ir jūs, kad tai tikrai ne pati lengviausia specialybė.
Tikrai stengiausi turėti neblogą mokslo įvertinimo vidurkį, džiaugiausi, kad pasiekiau tokį, kad galėčiau gauti skatinamąją stipendiją. Likau be stipendijos, bet nenusišausi, reikia gyventi toliau.
Prasidėjus pavasario semestrui, užpildžiau visus prašymus gauti valstybės finansuojamą paskolą studijų įmokai (520 Lt) susimokėti. Kiekvienais metais gaudavau, tikėjausi ir šiais metais gauti, bet vėl ministras savo uodegą įkišo. Jokia paskola neskirta. Kur dabar dėtis? Vogti, plėšti, tėvą po velėna pakišti? Kam aš tuos trejus metus stengiausi, kad galų gale vis tiek manimi atsikratytų?
Nesuprantu, ar tai vienintelis būdas taupyti, mažinti studentų kiekį? Reikia jus, valdininkus, naikinti, o ne jaunąją Lietuvos kartą. Laikiau G.Steponavičių tikrai protingu ir padoriu žmogumi tol, kol neatėjo į Švietimo ir mokslo ministeriją.
Ačiū jums, Gintarai Steponavičiau, linkiu jums dar blogesnio gyvenimo, nei man ir daugeliui Lietuvos studentų sukūrėte. Gėda gyventi tokioje valstybėje, kurioje jūs esate mūsų autoritetai, valdytojai ir mūsų ateities kūrėjai.
***
A.Alijošius yra Kauno technologijos universiteto studentas.