Tik priėmus įstatymą, įtraukusį autorius į „Sodros“ sistemą, buvo suburta tarpžinybinė darbo grupė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naujai priimtam įstatymui taisyti. Net tris mėnesius žinybininkai svarstė, ką dabar daryti su tais kūrybiniais darbuotojais ir kokią mokestinę sistemą jiems taikyti. Sprendimo variantai buvo trys – apmokestinti autorius, skaičiuoti mokesčius nuo pusės gauto atlyginimo arba grąžinti senąją tvarką, kai mokamas tik gyventojų pajamų mokestis.
Labai keista, bet didžiausias didžiausių mokesčių šalininkas buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, vis verkęs, kad kitu atveju žurnalistai ir kūrėjai negaus pensijų, jei nemokės „Sodrai“, jei nemokės nuo viso uždirbto atlygio.
Nesuprantu tokių pamąstymų, nes dirbdama pagal autorines sutartis 4 m. mokėjau „Sodrai“ pagal savanorišką draudimo sutartį. O savanoriškai mokėti socialinio draudimo įmokas galima nuo minimalios algos, nuo didesnės – nuo kokios tik nori.
Žinoma, kai atėjau į „Sodrą“ ir pasakiau, kad noriu savanoriškai apsidrausti, į mane pažvelgė kaip į ne šio pasaulio gyventoją, pradėjo klausinėti „o kam jūs norite apsidrausti, ar pensijai, ar dar kam?“ Praktiškai tapau įtariamąja. Kai atsakiau, kad tiesiog noriu, kad dabar pensininkai gautų pensijas ir vaikų globos namuose mažiau vaikų būtų, tai net žagtelėjo.
Grįžkime prie mokesčių autoriams. Neapsikentusi Vyriausybės delsimo, vieną popietę sukviečiau kūrėjų asociacijų atstovus, keletą atlikėjų, kompozitorių, keletą teisininkų – tokią tarsi nelegalią darbo grupę, bet užtat ne tarpžinybinę, dirbančią be tuščiažodžiavimo.
Žinoma, tekstų autoriaus Gintaro Zdebskio niekas neįtikins, kad meno kūriniai turi būti „apsodrinti“. Pasak kolegos, menininkas pats pasirenka tokį gyvenimo būdą ir čia jo asmeninis reikalas, jei jis senatvę pasitiks prie konteinerių. Tad tik po ilgų diskusijų nusprendėme – optimalus variantas, kad autoriai mokėtų mokesčius nuo pusės honoraro.
Ministrė Ingrida Šimonytė mielai sutiko dalyvauti viename mūsų posėdžių ir patikino, kad iš tiesų, tai – aukso vidurys. Juk bet koks kūrybinis darbas reikalauja ir sąnaudų – ar tai būtų juvelyrika, ar tapyba, ar maketavimas, ar koncertavimas. Juk negali nurodyti autorinėje sutartyje patirtų išlaidų, pavyzdžiui, papuošalai, pėdkelnės, dvi bemiegės naktys fantazuojant, du šokėjų sijonėliai, programinė įranga ar scenarijaus rašymas nešiojamu kompiuteriu, kuris kartais genda.
Iš tiesų, optimalus variantas – mokesčiai nuo pusės honoraro. Visi kalbinti autoriai sutiko, kad sunkmečiu tikrai reikia prisidėti prie „Sodros“ gelbėjimo, bet dauguma kraipė pečiais, kad jau grįžo „seni geri grynųjų pinigų“ laikai ir prie autorinių sutarčių vargu ar kas grįš.
Tačiau „didieji“ politikai ir valdininkai moka viską taip sutvarkyti, kad vis tiek liksi kvailys. Į įstatymo pataisą buvo prijaukta frazių „turi darbo santykius arba darbo santykius atitinkančius santykius“. Paaiškėjo, kad priėmus įstatymo pataisą mokėti mokesčius nuo pusės autorinio atlyginimo turi teisę tik tie autoriai, kurie su niekuo nesusiję darbo santykiais, kitaip tariant, yra bedarbiai arba laisvieji menininkai. Tokių rinkoje labai mažai. Taigi dabar, jei autorius dirba kažkur mokytoju, valytoju, o laisvalaikiu užsiima autoriniais darbais, jis moka žvėriškus, protu nesuvokiamus mokesčius. Autorius, kuris „į rankas“ gauna 1000 Lt, turi sumokėti 706,58 Lt mokesčių: GPM 197,37 Lt; „Sodrai“ mokama nuo viso autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) – 118,42 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys – 390,79 Lt. Iš viso - 706,58 Lt.
Pabendravus su kolegomis Seime susidaro toks įspūdis, kad dabartinis socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas (net gaila kartais šio žmogaus) atsidūrė tarp dviejų ugnių – iš vienos pusės bombarduoja buvęs ministras Jonas Rimantas Dagys, kuris neslepia savo nuomonės, kad autorinės sutartys turi iš viso išnykti, tegu kūrėjai užsiima individualia veikla, steigia individualias įmones ir tada jų sąnaudos darbui nebus apmokestinamos. Iš kitos pusės ministrą D.Jankauską spaudžia tokie teisuoliai, kaip minėtas žurnalistų vadas D.Radzevičius, kuris savo asmeninę nuomonę pateikia kaip visų šalies žurnalistų.
Bet kuriuo atveju, šiuo metu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete yra sudaryta dar viena darbo grupė autorinių atlyginimų apmokestinimo tvarkai peržiūrėti. Gal šį kartą pavyks valdantiesiems pataisyti jau taisytą įstatymą.
Turiu galvoje ne tik tai, kad bus suvienodinti mokesčiai visiems autoriams, nediskriminuojant dirbančių autorių, bet ir tai, kad bus sutvarkyta „Sodros“ sistema. Juk visi sutiksite, kad jei aš nutapiau ir pardaviau paveikslą pernai, o pinigus man pervedė į sąskaitą šiemet ir tą mėnesį, kai aš išėjęs mėnesiui vaiko priežiūros atostogų, jokių išmokų negausiu ir dar primokėti turėsiu valstybei. Ne vieną tokį atvejį yra aprašiusi Lietuvos spauda.
Beje, „Sodra“ pagal autorines sutartis dirbantiems tiesiai šviesiai pataria: „Prašykite, kad jums pervestų atlyginimą iki išeinant tėvystės atostogų, o jei susirgote, tai kuo skubiau skambinkite užsakovui, kad sumokėtų už atliktus autorinius darbus po ligos, nes kitaip – negausite išmokos“.
O gal tikrai paklausyti dėdės Rimo Dagio ir kurti po individualios veiklos sparnu? Hm... Dar įsivaizduoju, kad šaltkalviu dirbantis žmogus, laisvalaikiu kuriantis iš metalo meno dirbinius, steigia individualią įmonę „Metalinis“ ar užsiima individualia veikla. O kaip suprasti ar bent bandyti įsivaizduoti „individualią poeto veiklą“, kaip registruoti individualią atlikėjo, kompozitoriaus ar muzikos aranžuotojo Vardenio Pavardenio įmonę? Kur tada dingsta autorystės, intelektualinės nuosavybės sąvoka?
Mokesčius mokėti reikia, nes jei nemoku aš, tai aš vagiu iš savo sesers, brolio ir kaimyno, juk jiems tada tenka mokėti dvigubai – ir už mane, ir už save. Bet kol mokestinė sistema visiškai neatitiks konstitucinės lygiateisiškumo nuostatos, tol tauta iš principo vengs mokesčių. Jei paprasčiausius autorinius atlyginimus galima apmokestinti net trim būdais (jei niekur nedirbi, jei sudarai autorinę sutartį su savo darbdaviu, jei sudarai autorinę sutartį su kitu darbdaviu), tai nereikia stebėtis, kad rašytojai ir dailininkai tuoj dirbs pagal vyžų pynėjo verslo liudijimus.
Post scriptum. Dabar jums pateikiu apskaičiavimus, kaip šiuo metu atrodo autorių apmokestinimas.
Yra 3 kategorijos autorių:
Pirmoji. Tie, kurie turi su įmone darbo sutartį ir iš jos dar gauna autorinį atlyginimą. Taikomi mokesčiai GPM 15 proc., „Sodra“ 8 proc.+17 proc.=25 proc.
Antroji. Autoriai bedarbiai. Taikomi mokesčiai GPM 15 proc., „Sodra“ 9 proc.+ 29,7 proc.=38,7 proc., bet „Sodrai“ mokama tik nuo 1/2 priskaičiuoto autorinio atlyginimo. Tokiems autoriams mokesčių suma yra mažiausia, tačiau tokių autorių praktiškai nėra.
Trečioji. Autoriai, kurie nedirba įmonėje pagal darbo sutartį ir gauna iš mūsų įmonės autorinį atlyginimą, bet pagal darbo sutartį dirba kitoje įmonėje. Jiems tenka pati didžiausia mokesčių našta, nes jiems taikomi tokie pat „Sodros“ mokesčio tarifai, kaip ir 2 autorių rūšiai, bet jie moka nuo viso priskaičiuoto autorinio atlyginimo.
Štai pavyzdys, jei autorius „į rankas“ gauna 1000 Lt.
Pirmos kategorijos autorius sumokės: GPM 194,81 Lt; „Sodra“ 8 proc. (išskaičiuojama iš autorinio atlyginimo) – 103,9 Lt ir „Sodra“ 17 proc. (sumoka darbdavys) – 220,78 Lt. Iš viso mokesčių 519,49 Lt.
Antrosios kategorijos autorius sumokės: GPM 186,34 Lt; „Sodra“ mokama tik nuo pusės priskaičiuoto autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) – 55,9 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys – 184,47 Lt. Iš viso mokesčių 426,71 Lt.
Trečios kategorijos autorius sumokės: GPM 197,37 Lt; „Sodra“ mokama nuo viso autorinio atlyginimo 9 proc. (išskaičiuojami iš autorinio atlyginimo) 118,42 Lt ir 29,7 proc. sumoka darbdavys 390,79 Lt. Iš viso mokesčių 706,58 Lt.
Akivaizdžiai matosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo pažeidimas, kai už tą patį darbą priskaičiuojami skirtingi mokesčių dydžiai diskriminuojant dirbančius pagal darbo sutartis menininkus.
***
D.Meiželytė yra Seimo narė.