Paradoksas, bet per tris savaites prie minėtos grupės prisijungė vos 300 žmonių. Toks skaičius gal nieko nestebintų, jei Drąsius Kedys tame pačiame socialiniame tinkle neturėtų 28 tūkst. gerbėjų. Tai - ketvirtadalis visų „Facebook“ vartotojų!
Natūralus klausimas: kodėl vienokia pedofilija lietuviams atrodo pasibaisėtina, tokia, prieš kurią būtina reikšti protestus, o kita kelia tik nuobodulį ir nenorą traukti galvos iš smėlio? Kad ir kaip gaila, tačiau atsakymo toli ieškoti nereikia – patriarchatas ir autoriteto valdžia Lietuvoje vis dar svarbiau už sveiką protą.
D.Kedžio istorija, kai jis, kaip įtariama, nušovė teisėją ir savo buvusios sugyventinės seserį, atitiko absoliučiai visus įsitikinimus, kuriuos lietuviai turėjo ne tik apie teisėsaugos sistemą, tačiau ir apie „tikro“ vyro įvaizdį. Visi „žinojo“, kad teisėjai Lietuvoje yra vagys, susiję su mafinėmis grupėmis, o čia dar paaiškėjo, kad teisėjas buvo įtartas mergaitės tvirkinimu. Na, ir kam mums tie įrodymai, teismo sprendimai, vis tiek visi yra „vagys“, todėl geriausia nušauti, kol nepavogė dar daugiau. Taip D.Kedys tapo Lietuvos Che Guevara, pasipriešinusiu susikompromitavusiai sistemai.
Ne mažiau svarbu ir tai, kokios lyties buvo naujasis „svieto lygintojas“. Visai neseniai su viena žinoma filosofe diskutavome, ar būtų nulėkusi generalinio prokuroro galva, jei tariamas šaulys būtų buvęs ne D.Kedys, o kokia nors neišvaizdi vieniša motina. Ar kam nors tai rūpėtų?
Greičiausiai moteris tautos būtų palaikyta išprotėjusia, o pats veiksmas ištiražuotas kaip vaikų „prisidariusios“, iš pašalpų gyvenančios kekšės išpuolis, kuri susipyko su savo meilužiu. Tuo tarpu augalotas vyras D.Kedys visiems priminė, koks turėtų būti „tikras“ vyras, nepaisant to, kad šis „didvyris“ žiniasklaidoje įtariamas ryšiais su ta pačia Kauno mafija.
Katalikų bažnyčia kol kas neatitinka nė vieno punkto, kuris buvo toks svarbus, sutelkiant lietuvius D.Kedžio istorijos atveju.
Viešumon vis dažniau iškylantys vaikų išnaudojimo skandalai mūsų sąmonėje dar „nepramušė“ įsitikinimo, kad nepaisant to, ar tikima tuo, komoko Katalikų bažnyčia. Iš inercijos sakoma, kad Bažnyčia „blogo neišmokys“. Taip net ir netikinčių tėvų vaikai verčiami priimti Katalikų bažnyčios teikiamus sakramentus, o bet kokia neigiama informacija nuteka kaip vanduo nuo žąsies, nepalikdama net purvo dėmių ant kunigų arnotų.
Palyginti su galbūt išnaudotomis dviem mergaitėmis Lietuvoje (nemenkinu jų galimai patirto siaubo, tik lyginu skaičius) beveik 200 kurčių berniukų JAV atrodo protu nesuvokiamas skaičius.
Maždaug tiek klausos negalią turinčių vaikų išnaudojo JAV kunigas L.C.Murphy. Ir nors, kaip rodo dienraščio „New York Times“ paviešinti laiškai, JAV vyskupai pakartotinai prašė tuomečio kardinolo J.Ratzingerio imtis veiksmų prieš kunigą pedofilą, tačiau būsimasis popiežius nutraukė vaikų išnaudotojui iškeltą bažnytinę bylą dėl prastos pedofilo sveikatos būklės. Vaikus tvirkinęs kunigas ne tik mirė, būdamas kunigas, tačiau ir išvengė JAV teisėsaugos tyrimo.
Tačiau lietuviai į kunigų pedofiliją numoja ranka. Nė motais jiems ir tai, kad beveik kasdien paskelbiami vis nauji įtarimai Katalikų bažnyčios hierarchams slėpus pedofiliją ir kad dauguma jų adresuojami pačiam popiežiui dėl jo vykdytos veiklos einant Tikėjimo doktrinos kongregacijos vadovo pareigas, kai jis tiesiogiai dirbo su pedofilijos bylomis.
Tenka konstatuoti, kad vis dar neturime kritiško mąstymo, ir kad kol šalyje nebus pakirstas Katalikų Bažnyčios kaip institucijos autoritetas (kaip tai nutiko JAV bei Airijoje), nesugebėsime blaiviai įvertinti ir pasmerkti atskirus veiksmus, o ne instituciją kaip tokią.
Abejinga reakcija į pedofilijos dangstymą Katalikų bažnyčioje tik parodo, kad tariamas lietuvių pasišlykštėjimas vaikų išnaudojimu subliūkšta atsitrenkęs į autoriteto ir išankstinių nusistatymų sieną.
Šalyje, kurioje pasitikėjimas Bažnyčia lenkia daugumą institucijų, atrodo, dar niekaip nepavyksta suvokti, kad net ir Katalikų bažnyčioje, primityviai kalbant, gali būti blogio, atmetant tokią mintį ne dėl įrodymų stokos, bet dėl menamo Bažnyčios neklystamumo.
Autoritetų turėjimas taip „palengvina“ mąstymą, kad net ir vaikų seksualinį išnaudojimą dangstęs Romos popiežius Benediktas XVI lietuviams vis dar autoritetas.