Ir vedėjai, kaiptyč tokiam atvejui – liežuvius pasigalandę, jokių paruoštukų, tiesiog žmonės – improvizacijos ugnikalniai. Tokiems po liežuviu nesigulk – kaip su humoru sakoma, iškarš kaip šiltą vilną. Užtat kaip gera matyti, kad seniems šposo vilkams Marijonui, Vyteniui ar Ramūnui į pagalbą skuba kas netingi – ir savaime juokinga pirmoji parodomosios žurnalistikos „akula“, ir savaime juokinga mergaitė iš serialo.
Humoro saulė – plati, šilta, po ja užteks vietos visiems, nepriklausomai nuo... nuo nieko. Net ir nuo to, ar žmogus turi humoro jausmą, ar ne. O juk kaip smagu matyti ir jausti gyvą žmogų – ne tokį, kuris neužskirsdamas varo nušlifuotą scenarijų, o tokį, kuris pamiršta, ką daryti, juokiasi ne laiku ir ne vietoj, juokauja ne į temą, tiesiog liūdnai nutyla arba be reakcijų žiūri į kolegą... Tokių dalykų jokie scenarijai nesukurs, bravo bravissimo. Tiesiog afigietj...
Bet čia - tik žvaigždutės scenoje, dekoracijos. Tikrosios žvaigždės žibėjo salėje ir kursavo į sceną bei atgal. Abiejuose kanaluose. Už tuos pačius darbus. Kokios asmenybės, kokios pavardės: Karalius, Sacharukas, Baukutė, Rupulevičius...
Štai kur mūsų juoko virusai, linksmumo spirochetos ir kiti linksmo gyvenimo sukėlėjai. Štai kas kuria kikenančią Lietuvą. Štai kam iš tikrųjų malonu spausti ranką, kalbėti šiltus padėkos žodžius ir lydėti meilės kupinomis akimis. Ir yra už ką, ir šiaip... Patys jūs vagys kiaulių akimis ir patys jūs tokie, kaip dabar mintyse pagalvojot. Et, toli, toli dar visiems iki jų... Ypač tiems, kurie, būdami tipiški lietuviai zanūdos, purkštauja, kad ne tik padorios televizijos, bet ir atskirai paimtas padorus žmogus su šiais veikėjais ne tik nesisveikintų, bet ir... Tiek to, kur tu atskirai paimsi tą žmogų, atskirai paimtas padorus žmogus – teorija, jos mes prisiskaitom knygose. O humoristinio kolektyvizmo praktiką matome scenoje ir TV ekrane. Ir ką ? Ir juokinga – oi, apsisiusiosiu.
O kol einu pasisiot, tai tu, statistinis Lietuvos žiūrove, baik bambėti, kad tokia balandžio pirmoji – nejuokinga, nevykusi ir šlykšti. Melas. Ne koncertai, o dvi stipraus, galingo juoko petardos. Dvi dozės vaisto. Ar vitamino C, ar vėmimą sukeliančių – nesvarbu.... Svarbu, kad tauta dar turi savo sielos veidrodį – televiziją. Įsijungia, t.y. atsistoja Lietuva prieš veidrodį ir... ir kad sužiūra į ją trys milijonai sacharukų...
P.S. Ko nesijuokiat ?