Ekonominė krizė yra puikus dalykas

Mindaugas Miliauskas
Po vieno savo straipsnio gavau nemažai kritikos iš artimųjų, kad matau tik neigiamus dalykus ir sugebu tik kritikuoti. Tad dabar nusprendžiau į neigiamą reiškinį – krizę - pažvelgti bent šiek tiek pozityviau. Juk yra ir naudingų jos aspektų.
Krizės įkarštyje nemažai žmonių prarado darbą arba bent mėnesiui buvo išėję nemokamų atostogų, tretiems gal sutrumpėjo darbo diena.
Daugiau nuotraukų (1)
Daugiau bendraujame su šeima
Krizės įkarštyje nemažai žmonių prarado darbą arba bent mėnesiui buvo išėję nemokamų atostogų, tretiems gal sutrumpėjo darbo diena. Taip, žinau, dauguma pasakys, mes netekome pajamų, nėra pinigų. Bet tai tik materialūs dalykai. Manau, kad gavome daug daugiau.
Netekę darbo tėvai labiau domisi kaip sekasi jų atžaloms. Pakilimo laikotarpiu vaikai buvo „numetami“ mokykloms ir tiesa sakant tėvai mažai juos matydavo ir rūpindavosi. Taip būdavo, nes visi siekė uždirbti, kiek įmanoma daugiau pinigų.
Dažnas į darbą išeidavo, kai vaikai dar miegodavo ir grįždavo namo, kai šie jau septintą sapną sapnuodavo. Dabar padėtis truputi pakito į gerą, tėvai, ypač vyrai, pradėjo labiau domėtis vaikų gyvenimu, užsiėmimais, pomėgiais.
Abipusis bendravimas labiau padeda atlaikyti ekonomines negandas. Pagaliau gerai ir tai, kad šeimos daugiau maistą ruošia namuose, o neina valgyti į kavines, kaip tai darydavo anksčiau. Kiek save atsimenu, visada patikdavo, kai visa šeima gamindavomės maistą, o paskui drauge pietaudavome. Beje, dar vienas pozityvus dalykas - namie gamintas maistas yra žymiai sveikesnis nei tas, kurį mes valgome kavinėse ar perkame prekybos centruose.
Pakilo kuro kainos
Taip, ši tema jautri dažnam vairuotojui. Kaip mes visi pykstame, kad negalime tiek daug važinėtis mašina, kaip anksčiau. Sakysite, kad autorius vėl mato negatyvius dalykus. Priešingai - tai pozityvas. Mat pradėjome daugiau vaikščioti pėsčiomis.
Jeigu daugiau judame, vadinasi, sveikesni esame. Jei vilniečiai daugiau vaikšto pėstute, tai labai tikėtina, kad gatvėse sumažėjo kamščių. Mažesnis automobilių kiekis gatvėse lemia mažesnį avaringumą. Vadinasi, mažiau žmonių yra sužalojami.
Dar vienas pastebėjimas: vilniečiai pamėgsta dviračius, taigi, derina sportą su ėjimu į darbą. Vadinasi, kuro kainų pakilimas yra labiau naudingas nei kenksmingas.
Verslas žlunga
Krizė žlugdo verslą? Taip. Bet bankrotai privertė įmones susiveržti diržus ir apdairiau vartoti savo pinigus. Gamybininkai pradėjo ieškoti naujų rinkų, kuriose galėtų realizuoti savo produkciją. Padaugėjo internetinių parduotuvių, kuriose galima greit apsipirkti neišeinant iš namų.
Verslininkai pradėjo ieškoti tiesioginių ryšių su klientu, taip sumažindami prekės savikainą.
Auga politinė sąmonė
Per kelerius pastaruosius metus žmonės tapo politiškai aktyvesni ir sąmoningesni. Štai paskutinė gyventojų apklausa rodo, kad rinkėjai padarė tam tikras išvadas ir jau neberinktų į Seimą liberalių partijų atstovų bei politinės klaunados. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai vos vos įveiktų penkių procentų barjerą.
Labiausiai mane, kaip Lietuvos pilietį, džiugina tai, kad Naujoji sąjunga (socialliberalai), net ir nebūdami parlamentine partija, ėmėsi organizuoti referendumą, kuriuo žmonės galėtų paleisti Seimą. Tai pilietiškumo pavyzdys ir sektina iniciatyva. Nors reikalingo kiekio parašų nepavyko surintkti, socialliberalai savo veikla įrodė, jog net ir nesant valdžioje galima pabandyti pakeisti esamą padėtį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.