Turiu galvoje diskriminacinę Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų
vertinimo politiką šalyje. Mat tokia mokykla atsidurtų „Veido“
reitingo apačioje, o pagal šimtukų kiekį būtų tiesiog vidutiniokė. Ir
nesvarbu, kad proporciškai (pagal abiturientų kiekį) skaičiuojant ši
kaimo mokykla būtų absoliuti visos valstybės lyderė, o jos
mokytojams ir mokinių tėveliams, kurie sugebėjo užauginti pavyzdingus
vaikus, turėtų būti kabinami aukso medaliai.
Įvairiausi vertintojai paprastai atsakytų: „Jūsų mažai, jūs „ieškot savęs“,
tai ir sėdėkit dugne.“
Minėtos vertinimo sistemos labai paprastos. „Veidas“ vertina mokyklas
pagal du kriterijus: kiek mokinių įstoja į pirmu pageidavimų numeriu
pasirinktą specialybę ir kiek jaunuolių pasirenka studijas užsienyje.
O švietimo klerkai ir spauda skelbia mokyklas, kurios surinko daugiausiai
šimtukų.
Tačiau silpnesni mokiniai paprastai renkasi tokias specialybes, į
kurias stojant nereikia labai aukštų balų (taigi, gali įstoti į pirmu
numeriu pažymėtą pasirinkimą), kai geriau išlaikiusieji renkasi
didžiausią konkursą sukuriančias studijų programas.
Vadinasi, pirmasis kriterijus neatspindi realaus mokyklos paruošimo lygio.
Dar baisesnis antrasis vertinimo kriterijus. Sunku suprasti, kodėl
„Veidas“ deda pliusą daug abiturientų į užsienį išleidžiančiai
mokyklai, nors į daugybę užsienio universitetų ar koledžų gali įstoti
beveik bet kas (pavyzdžiui, Danijoje priima beveik visus norinčius, o
daugybė silpnesniųjų Didžiosios Britanijos universitetų iš abiturientų
prašo tik pažymių vidurkio (maždaug kokių 8,0).
Vadinasi, reitingas gali būti nepadoriai netikslus ir tiesiog
gniuždantis pradžioje minėtą kaimo mokyklą, kadangi dauguma jos
mokinių pirmaisiais metais nestoja niekur.
Vertinimas pagal šimtukus taip pat neatspindi realaus mokyklos lygio.
Spaudoje pasirodžiusiuose straipsniuose yra išrikiuojamos daugiausiai
šimtukų „surinkusios“ mokyklos: 1. Vilniaus licėjus (62 aukščiausi
įvertinimai); 2. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija (47 šimtukai);
3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija (40 šimtukų) ir t.t. 13-ąją vietą užima
Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla su 14 aukščiausių įvertinimų.
Vis dėlto nėra atkreipiamas dėmesys į paprastą faktą - abiturientų
skaičiaus skirtumą tose mokyklose, o tai, sakyčiau, logiškai turėtų
būti svarbus faktorius.
Apskaičiuokime naudodami proporcinę sistemą - turėdami galvoje, kad
Balčikonio gimnazijoje yra 208 abiturientai, o
5-ojoje vidurinėje - 90. Skaičiuodami pastebėsime, kad gimnazijoje
egzaminus laikė 2,36 karto daugiau abiturientų, taigi 5-oji vidurinė
yra verta 33 šimtukų ir turėtų pakilti į 6-ąją vietą valstybėje, o
pradžioje aprašyta įsivaizduojama kaimo mokykla, sąžiningai
skaičiuojant, gautų net 94 aukščiausius įvertinimus (ar kyla abejonių,
kelintoje vietoje ji atsidurtų?).
Nors tai ir nėra pati aktualiausia blogybė Lietuvoje, manau, kad atėjo
laikas arba iš viso nebevertinti, arba sugebėti tai daryti sąžiningai
ir profesionaliai, kadangi tos pačios loginės klaidos kartojasi
kiekvienais metais.
Realiai pats svarbiausias faktorius, nustatant, kurių mokyklų mokiniai
pasirodo geriausiai,
turėtų būti išvestas visų laikytų egzaminų rezultatų vidurkis. O jei
norėtume ypač išsamaus
tyrimo, turėtų būti atsižvelgiama į kur kas daugiau faktų: jau minėto
egzaminų vidurkio, šimtukininkų, olimpiadininkų ir konkursų prizininkų
skaičių, stojimo rezultatus.
***
V.Glodenis yra Lietuvos mokinių parlamento pirmininko pavaduotojas.