Tačiau krepšinį, kuris bene efektyviausiai garsina Lietuvą, Vyriausybė vėl prisiminė tik po šalį maloniai sukrėtusios įspūdingos jaunos rinktinės pergalės.
Dar skaudžiau, kai valdantieji panoro ne tiek vyrų didvyriškos kovos naudą Lietuvai įvertinti, kiek rinkėjų viliojimui prisišlieti prie pergalės šlovės, į kurią dar taip neseniai ta pati Vyriausybė atsisakė nupirkti Lietuvai dalyvio bilietą.
Ciniškai nuskambėjo šalies Vyriausybės lyderio pasidžiaugimas galimybe pasiekti didelę pergalę be pinigų. Negi jau užmiršta, kad už Vyriausybę trūkstamas lėšas Lietuvos rinktinės dalyvavimui sumokėjo privatūs rėmėjai, kuriems, beje, derėtų bent iškilmingai padėkoti.
Begėdiška bandyti teisintis finansiniu sunkmečiu, kai „neradusi“ poros milijonų litų Lietuvos krepšinio rinktinei, Vyriausybė tuo pat metu kai kurioms ministerijoms ir „draugų institutams“ lengva ranka skyrė keletą dešimčių milijonų litų abejotinoms valdžios konsultacijoms apmokėti.
Žinoma, šalies krepšinio vyrai į pergales veržėsi ne dėl pinigų ir jie nesiskųs, kad Vyriausybės skirtos po 15 tūkst. litų premijos neatspindi jų didžiulio nuopelno visiems šalies mokesčių mokėtojams. Tačiau kokiu nuopelnu valstybei Vyriausybė pateisins savo sprendimą pamaloninti 4 mln. litų partijas, kurioms dabar nuspręsta sumokėti už praėjusią rinkimų kampaniją, peraugančią į rinkėjų apgaudinėjimą pačių rinkėjų pinigais?!
Biudžeto lėšos naudojamos taupiai, kai jos skiriamos visuomenei jautriausioms sritims ir didžiausią naudą atnešančioms programoms. Bet ir šį kartą šalies Vyriausybė pasielgė ne tik netaupiai, bet ir amoraliai partijų „nuopelnus“ per praėjusią rinkimų kampaniją, po kurios politinės valdžios lyderiai Lietuvą nubloškė į pasaulio ekonominį užribį, iždo pinigais įvertinę dvidešimčia kartų daugiau, nei šalies krepšinio komandos ir pagalbininkų štabo triūsą į Lietuvos pasaulinę pergalę.
Apmaudu, kai Vyriausybės lyderių valdymo neįgalumas perauga į moralinį politikų neįgalumą.