Jaunimėlis buvo tikrai puikus, ypatingai trijulė - Asmik, Liudas ir Onutė. Jauni, gražūs, pašėlę, nuotaikingi, šmaikštūs. Po spektaklio galvojau: kas gi iš vyresniosios kartos galėtų būti tokie puikūs? Nesugalvojau... Žinoma, Liudui dar reikėtų paieškoti spalvų, niuansų, o štai Asmik skambėjo taip užtikrintai, natūraliai tarsi tą partiją ji dainuotų dešimtmečius.
Vakar prisiminiau ir apie stebuklą, kurį neseniai „atrado“ Lietuva - Ilją Aksionovą, 14-metį vaikinuką iš Visagino, kuris dainuoja taip, kad abejingų nepalieka. Klausiau jo daugybę kartų, tačiau įspūdis nemažėja, greičiau atvirkščiai - kiekvieną kartą jo klausant man jis atrodo dar geresnis.
Rašau tai, nes noriu pasakyti: puiki jaunų dainininkų karta Lietuvoje užaugo. O kalbant apie Ilją, tai jam dar viskas prieš akis, ilgą kelią reikės nueiti, kol susiformuos jo balsas, jis pats kaip atlikėjas. Dabar gi jis „nuperka“ savo balso diapazonu, skambėjimu, atlikimo maniera, vidine ramybe.
Galime džiaugtis Lietuvos vaikais, armėno ir lietuvės dukra Asmik Grigorian, Ilja Aksionovu ir Onute Kolobovaite, užaugusiais Lietuvoje, šiomis ir kitomis Lietuvos kultūros padangėje sužibusiomis žvaigždėmis, neabejotinai apdovanotoms puikiais balsais, didžiausia Dievo dovana - talentu.
Tačiau yra ir kita Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis, kuri kuo toliau, tuo labiau verčia suklusti ir - neslėpsiu - priešintis. Todėl ir šio įrašo pavadinimas toks: ko aš paklausiu Lietuvos kultūros ministro.
Sekmadienį Operos teatre pasiėmiau šio teatro repertuarą 2010-2011. Skaitau: „Baleto savaitė. Lietuvos baleto 85-mečiui. „Don Kichotas“: solistai - Olesia Novikova ir Leonid Sarafanov (Rusija); „Bajaderė“: Anastasija Matvijenko ir Michail Lobuchin (Rusija); „Žizel“: Svetlana Lunkina ir Nikolaj Tsiskaridzė (Rusija). Viskas. Daugiau nieko! Visi solistai - iš Rusijos. Iš kitų valstybių - nė vieno. Iš Lietuvos - taip pat. Tai kodėl, ponai Operos teatro vadovai, tokią savaitę vadinate Lietuvos baleto 85-mečiui skirta savaite? Vadinkite ją tikruoju vardu - Rusų baleto savaite Lietuvoje. Dar viena. Visi pastebime, kad Baleto trupės vadovės T. Sedunovos (?) pastangomis Lietuvą vis labiau myli baleto artistai iš Rusijos, Baltarusijos. Kitiems vietos nėra. Kartą per penkmetį scenoje pasirodo koks Igor Yebra iš Ispanijos - ir visiems gerai? Tampame Rusijos teatrų filialu?
O aš, naivuolė, įsivaizdavau, kad pažymint Lietuvos baleto 85-metį bus prisimintos visos Lietuvos baleto žvaigždės, kuriomis mes, Lietuva, pelnytai didžiavomės ir didžiuojamės. Ir tuos, kurių nebėra su mumis, ir tuos, kurie gyvena tarp mūsų: Aliodija Ruzgaitė, Leokadija Aškelovičiūtė, Vytautas Kudžma, Vytautas Brazdylis, Loreta Bartusevičiūtė, Nelė Beredina, Petras Skirmantas, Eglė Špokaitė, Nerijus Juška, Rūta Jezerskytė. Tuos, kurie ne iš gero gyvenimo paliko Lietuvą ir šoka kitur: Mindaugas Baužys, Jurgita Dronina, kurie džiugina kitų šalių baleto gerbėjų akis ir širdis.
Lietuvos baleto 85-mečio proga Operos ir baleto teatro scenoje bent vieną ar du vakarus turėjo karaliauti Lietuvos baleto atstovai. Tarp jų galėjo būti vienas kitas svečias iš kitų šalių, tame tarpe ir Rusijos. Jie savo dalyvavimu neabejotinai būtų papuošę, praturtinę tuos vakarus. Lietuvos teatro scenoje bent šia iškilia proga turėjo pasirodyti ir kitų šalių teatruose šokantys Lietuvos baleto solistai.
Jei nėra pinigų, pasakykite: ne vien Romanovas Lietuvoje pajėgus surengti baleto gala koncertus!
Nerašau kitų pavyzdžių, bet jų apstu. Rusijos kultūros, įskaitant ir popkultūrą, invazijos apraiškų apstu, toji banga tokia didelė, kad kai kam tai jau tampa norma, savaime suprantamu dalyku.
Būtinai paklausiu to mūsų kultūros ministro: kodėl jis tai toleruoja? Viskas gerai?
Kaip pagerbsite, Ministre, mūsų, Lietuvos baleto žmones Lietuvosbaleto 85-mečio proga, jei sceną atiduodate rusų šokėjams?
Apdovanosite valstybės apdovanojimais, surengsite priėmimą?
Kaip, kada, kur?