„Netiesa, - atsakė R.Adomavičius, - savivaldybės įmonės nėra nuostolingos, kas jums sakė?“ O kas sakė, kas nuolat kartoja, kad viską reikia parduoti, nes visos tos įmonės įmonėlės miesto valdžiai tik nuostoliai? Meras.
V.Navickas tvirtina, kad geriausia išeitis, kai įmonės valdomos neefektyviai – privatizacija ir pertvarkymas. „Praktiškai visose įmonėse yra neefektyviai valdomi mūsų pinigai, neefektyviai teikiamos paslaugos, išpūstos struktūros, išpūsti etatai, kai kurios funkcijos – deklaruojama, kad jie jas atlieka, o pasirodo, kad ne“, - teigė meras.
Todėl paklausius tokių prieštaringų kalbų, kyla klausimas – kas visdėl to turi atsakyti už apsivogusius vandentiekio vadus, už netvarką Kalvarijų turguje, už nieko neveikiančias tik mokesčius skaičiuojančias administruojančias įmones, už išpūstus etatus „Avarijoje“, už nekompetentingą Sapiegos ligoninės vadovą? Nejaugi tik patys įmonių vadovai? O kas juos skyrė, kas kontroliavo jų veiklą, kas juos baudė ir premijavo? Kodėl jie – Vilniaus vadovai – po visų skandalų išlieka švarūs?
Žvilgtelkim į visas miesto problemas truputėlį iš arčiau.
UAB „Vilniaus vandenys“ ruošiasi branginti vandenį nei daug, nei mažai - 50 procentų ir dar įvesti skaitiklio mokestį. Galima būtų bent vienam iš šių pasiūlymų pritarti, jei ne netvarka pačioje įmonėje. Pasikeitus valdžiai, priimta apie 30 naujų žmonių ir visi į vadovaujančius postus, vien per trumpą mero padėjėjo konservatoriaus Indriūno vadovavimą priimti 4 žmonės. Jau nekalbant apie vadovų kyšininkavimą, visišką diletantizmą, tyčiojimąsi iš darbuotojų, gausėjantį naujų darbuotojų komanda visiškai neatitinka, kaip teigiama, sunkios vandens tiekėjo padėties.
Ar savivaldybė to nemato? Gal nemato, nes baisios kalbos apie viešųjų pirkimų neskaidrumą ir iššvaistytus milijonus taip pat nutilo. O linksmiausia bus, kai į darbą grąžins D.Norkų, STT sulaikytąjį UAB „Vilniaus vandenų“ direktorių, ir išmokės visas kompensacijas. Mūsų graudžiai juokingoje valstybėje, jau niekas nebestebina.
Kartą dalyvavau Vilniaus miesto tarybos posėdyje. Turėjo būti svarstoma mero interpeliacija. Kaip žinote, ištikimų socialdemokratų dėka (jie nedalyvavo balsavime) V.Navickas ir toliau „sėkmingai“ vadovauja Vilniui, bet papasakoto noriu štai ką.
Vilniaus miesto tarybos narys A.Butkevičius paklausė mero apie Sapiegos ligoninę. Neva jis matęs oficialų raštą, kuriuo meras, neatsiklausęs tarybos narių, siūlo nutraukti Sapiegos ligoninei finansavimą. V.Navickas atsakė: jis dirba miestui ir dėl miesto, o tokie kaip jūs (neaišku kas), neleidžia dirbti, trukdo, ir per tokius kaip jūs darbai stringa, nes jūs nedarot nieko, tik šūkaujat ir ieškot pigaus populiarumo, o mes dirbam... ir t.t.
Po kurio laiko, ištaikęs proga, A.Butkevičius vėl paklausė mero, ar visdėl to buvo tas laiškas ar ne ir galbūt su jo turiniu galima būtų susipažinti.
V.Navickas atsakė: mes negalime leisti, kad jus savo pigiomis kalbomis trukdytumėte mūsų darbui. Mes dirbame miestui, darome viską, kad Vilnius klestėtų, o jūs... ir t.t.
A.Butkevičius numojo ranka ir išėjo iš posėdžio.
Meras nenorėjo atsakyti. Įdomu kodėl?
Kalvarijų turgaus privatizavimo vajaus metu, staiga spaudoje ir televizijoje pasirodė reportažai apie nelegalią prekybą sostinės širdyje, nesurenkamus mokesčius ir t.t Tikrai netoleruoju prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis ar rusiškais vaistas, bet ar ne tiek pat jų galima rasti Halės turgavietėje, kuri jau seniai privatizuota ir prekeiviai už vietą moka daugiau nei 1000 litų? Juk visi ten matėm rusiškų vaistų kioskelius ir prie įėjimo besibūriuojančias bobutes ir neaiškius tipelius. Bet miesto valdžiai tai jau nerūpi, nes jie jau pasiėmė, kas jiems priklauso.
Tad kam dangstytis šventuoliais ir kovotojais su kontrabanda, jei tikslas visiškai kitas?
Apie UAB „Avarija“ ir jų gyvsidabrio surinkimo fabrikėlį kalbos kažkaip greitai nurimo. Gal to fabrikėlio ir nebuvo, tik pinigai už surinkimą plaukė. O pinigai ne maži, apie 2 mln. litų. Jau nekalbant apie kitus „Avarijos“ atliekamus darbus, jų darbuotojų kompetenciją, vis didėjančias paslaugų kainas, gyvsidabrio surinkimą galima pavadinti švaistymo šedevru.
Per metus surinko 190 kg gyvsidabrio. Gavo 2 mln. litų dotaciją. Gyvsidabris nežinia kur laikomas. Turėjo atiduoti utilizuoti, bet liudijančių tai dokumentų nėra. Gal išpylė į upę? Gal pardavė Irakui?
Meras visą tai žino, meras pasipiktinęs. Ketverius metus jis nieko nežinojo, bet dabar kai viską galų gale pamatė, nutarė skubiai parduoti UAB „Avariją“. Tačiau pastaruoju metu apie tai nebekalbama. Vicemeras taip pat patenkintas UAB „Avarija“ darbu. Pasirodo, yra už merą stipresnių. Tik maži žmonės nežino kas. O gal geriau net nežinoti?
Vilniečiai myli savo miestą, tikiu ne vienas norėtų nors kažkiek prisidėti prie jo gerovės, puoselėti jį, tačiau svyrą rankos, kai nežinia kokias intrigas, kokius sandorius rezga miesto valdžia, nežinai kas stovi už jų nugaros, kam jie dirba.
Bet, manau, nėra abejojančių, kas kaltas dėl netvarkos savivaldybės įmonėse. Bet vėl neaišku, kam ta netvarka reikalinga. Peršasi nuomonė – bankrutuojančią įmonę, gelbėjant miestą, galima parduoti už litą, visi manys, kad tai geriausias sprendimas, o apie „atkatų“ dydžius kol kas dar niekas garsiai neprasitarė, tad gal iki rinkimų ir neprasitars.
O gal kas atsakys į paskutinį klausimą – kur dingo sąžinė, iš kur tiek godumo mumyse ir kodėl mums niekada ne gana?