Nors žmonės atkakliai purtė galvas, A.Kubilius, tarsi užkerėtas, toliau kartojo naujausią matematinį atradimą: 15 = 50.
Ministro pirmininko pastangos tikėjimu apkrėsti daugiaaukščio gyventojus, matyt, dar buvo neišsikvėpusios po jo neeilinių “sėkmės istorijų” Danijos verslo ir švietimo liuteronų bendruomenėms. Ten A.Kubilius įtikinėjo klausytojus, apie neįtikėtinus dinamizmo proveržius Marijos žemėje.
“Europa bus pralenkta jau po 20–30 metų!” – kaip kūju tvojo premjeras Kopenhagos kolegijoje, o danų studentėliai, neteko žado tarsi Vasiukų šachmatininkai, klausydami Ostapo kalbos. A.Kubiliaus netenkina tokie niekingi tikslai kaip “pasivyti arba prilygti Europai”. Pralenksime ir taškas. Nesvarbu, jog realybėje tai neįmanoma. Svarbu, jog patikėtume. Lietuvos ekonominiai-socialiniai pagreičiai tiesiog sukrės visą Baltijos regioną.
Tikėjimo žodžiu premjeras vaduojasi ir Vyriausybės valandose Seime. Į dešimtis klausimų apie tragiškas valstybės ekonomikos ir įsiskolinimo valdymo problemas A.Kubilius atsakinėja aukštesniųjų jėgų kreipiniais: “Tikėkime, patikėkite, tikėkimės”.
Tačiau Lietuvos Statistikos departamente toliau tyliai sukasi skaičiai ir grafikai, liudijantys tikrąją 2008 – 2010 m. Lietuvos valstybės dinamiką. Remiantis jais, kai kuo Europą galime aplenkti jau šiandien/
Išeivių srautai išaugo daugiau nei dvigubai - iki 48 tūkst. per metus, o moksleivių skaičius nukrito daugiau nei trečdaliu. Išnyko daugiau kaip 800 kaimų ir gyvenviečių. Nedarbo lygis išaugo daugiau nei tris kartus iki 15 procentų, o laisvės nuo mokesčių diena grėsmingai priartėjo prie birželio.
Valstybės skola ūgtelėjo daugiau nei dvigubai - iki 36 mlrd. litų, o jos santykis su valstybės biudžetu patrigubėjo. Lietuvos bankų paskolų portfelis susitraukė daugiau nei 10 kartų iki 7 mlrd. litų, o bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo pusantro karto iki 2200 per metus.
Blaivaus proto žmogui minėti “dinaminiai rodikliai” įvarytų šiurpą ir neviltį. Tačiau mūsų Permainų Vyriausybės vedlys ne iš tokių. Tikėjimas jį maitina ir įkvepia keliauti po pasaulį, pasakojant vis įstabesnius mitus apie savo šalį.
O Lietuvoje, kuri žmonėms pradeda priminti kapines, optimistas A.Kubilius vietoj kryžių toliau tikina matąs tik pliusus.