Jei piliečiui brangi prekė vienoje parduotuvėje, tegul jis eina į kitą parduotuvę. Per paskutinius dešimt metų nebeliko kitų parduotuvių, dabar visos mažos ir didelės priklauso keliems prekybos centrams ir jie visur diktuoja savo kainas.
Seimo nariams, Konkurencijos tarnybai jau prieš šešis metus buvo aiškinama, kad Lietuvoje galiojantis Konkurencijos įstatymas yra netinkamas ir nustatyti įmonių dominuojančios padėties rinkoje rodikliai yra per dideli. Buvo perspėjama, kad ,esant tokiai padėčiai, išnyks smulkios individualios parduotuvės ir rinką užkariaus bei pasidalins didieji koncernai. Konkurencijos tarnyba tuomet atsakė, kad netikslinga ir nebūtina nustatyti žemesnį dominuojančios padėties rodiklį. Netrūko praeiti tie šeši metai ir pasitvirtino mūsų žodžiai dėl stambiųjų įsigalėjimo bei vykdomos prekių rinkoje kainų didėjimo politikos.
Kai maisto prekybos rinka padalinta, mažėjant gyventojų perkamai galiai, mažėja monopolijų pelnai, pakėlus tų pačių prekių antkainį pelnas nesumažės, nors parduodamų prekių kiekis bus mažesnis. Čia paprasta logika ir visuomenės bėda, kad vėlai suprato, kokį siurprizą atneš gyventojams tos gražiosios ir didelės parduotuvės. Viso to pasekmė - už kasdienines prekes turime mokėti padidintą kainą.
Mažos individualios parduotuvės išliko tik kaimuose, mieste jų praktiškai nėra, čia liko tiktai kioskai. O ir šie didiesiems prekybos centrams yra kaip rakštis, kuri pristabdo visišką rinkos monopolizavimą ir besaikį kainų kilimą. Todėl jie ant likusių mažųjų dažnai stengiasi supilti visokias „šiukšles“, kad ir juos būtų galima sunaikinti ir monopolizuoti prekybos rinką.
Nykstant belikusioms smulkioms prekybos vietoms, išnyks ir daugelis smulkių duonos, konditerijos ir kt. gamintojų savo gaminius netiekiančių į didžiuosius prekybos centrus, nes ten prekės dažniausiai priimamos su ilgu galiojimo terminu t.y. su dideliu konservantų kiekiu.
Pavyzdžiui, kad ir ne tokia nekalta Seimo nario A.Matulo iniciatyva: alkoholinių gėrimų prekybą norima organizuoti specializuotose parduotuvėse, filmuojant video kameromis.
Kas tokias parduotuves gali įrengti?
Žinoma didieji koncernai.
Ar galima kaimo parduotuvėje tokią prekybą organizuoti – atsakymas vienas – nuostolinga.
A.Matulo teikiamas įstatymo projektas, tai gudriai paslėpta „juodoji technologija“, kurią siekiama monopolizuoti prekybą vienoje iš rinkos dalių ir sunaikinti likusius mažuosius konkurentus. Praėjus keliems metams po tokio įstatymo priėmimo, žmonės vėl kalbėtų apie besaikį kainų pakėlimą gėrimams.
Pasaulinė praktika rodo, kad norimos naudos, sprendžiant sveikatos problemas draudimais ir kitomis ekstremaliomis priemonėmis, nei vienoje valstybėje nebuvo pasiekta.
Mums susidaro įspūdis, kad seimo narys A.Matulas savo ar ne savo noru dirba tik dideliems koncernams tame tarpe ir farmacijos, nes ir farmacijos rinkoje, tik Lietuvoje, išlieka didžiausios vaistų kainos, kai kitose šalyse šiuo metu yra kainų mažėjimo tendenciją.
Visos valdžios viršūnės dabar pasimetusios, neranda būdų kaip sustabdyti maisto kainų kilimo. Kuriami nerealūs, neteisiški ir trumpalaikiai planai. Reikia priimti ilgalaikį ir veiksmingą sprendimą. Tuo tikslu siūlyčiau šią problemą spręsti sekančiai: patobulinti Konkurencijos įstatymą.
Įstatyme sumažinti „dominuojančios padėties“ rodiklį. Nustatyti jį ne didesnį kaip 20 procentų Lietuvos rinkos dalies. Įmonėms viršijusioms šį rodiklį įvesti kainų reguliavimo principus ir iki 70 procentų padidintą pelno mokestį. Priėmus tokį sprendimą, bus apribotas ir taps nenaudingu besaikis didžiųjų prekybos tinklų plėtimasis ir rinkos monopolizavimas, dalį savo parduotuvių tinklai turės parduoti, atsiras prekybos rinkoje daugiau naujų įmonių, kurios pradės tarpusavyje konkuruoti.
Daugiau kaip prieš šimtą metų Jungtinės Amerikos Valstijos susidūrė su diktatu ir kainų didėjimu monopolinėje naftos rinkoje. 1890 metais buvo priimtas ryžtingas sprendimas - antimonopolinis įstatymas ir teismo sprendimu didžiulė monopolinė kompanija buvo suskaldyta į 34 atskiras kompanijas. Atskiros bendrovės pradėjo tarpusavyje konkuruoti ir kainos tapo normaliomis. Pasaulinės istorijos pamokas turėtų žinoti mūsų vyriausybė ir būti ryžtinga.
***
Henrikas Rackevičius yra Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas.