Aplinkosaugininkai ir biologai visais laikais palyginti kukliai bandė atkreipti valdžios dėmesį į visiškai katastrofišką situaciją. Kai tik į kontekstą krisdavo žodis „pelnas“, visi kiti argumentai buvo atmetami. Liūdna ir itin netoliaregiška taktika. Bet toliaregiškumo ir netenka ieškoti ten, kur siekiama vienadienio pelno. O būtent tai ir yra kertinis veiksnys Lietuvoje.
Nereikia net domėtis privačiomis struktūromis, užtenka valdiškų. Niekam ne paslaptis (išskyrus ponią Vainienę) kad miškai – vertingiausia biologinės įvairovės atžvilgiu ekosistema. Tai nėra bulvių laukas, kaip mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorė. Vainienei miškas yra rinka, ir, ko gero, bet kokios pastangos jai įrodyti priešingai bus bergždžios. Politiškai ir finansiškai.
Bet ką daryti – pasaulis bunda. Brandžios valstybės, imdamos domėn biologų ir ekologų liūdnas išvadas, pagaliau ima galvoti. Ir net tarp politikų pasipainioja atsakingų asmenų, pasiruošusių analizuoti mokslininkų išvadas. Nes jos grėsmingos ir teisingos.
Lietuva kryžkelėje. Ar imame ir sunaikiname savo gamtą (nieko neperdedu) dėl trumpalaikio pelno, ar bandome išsaugoti tai, kas mums liko istorijos ar atsidavusių žmonių dėka.
Nagojos protokolui priešpriešomis juda mūsų valdžios nutarimas kirsti, kirsti ir kirsti. Taip mes keliomis kapeikomis papildysime ir taip beviltiškai skylėtą biudžetą. Raginama kirsti skubiai, be ekologinės ekspertizės, kad, neduok Dieve, gamtosaugininkai (seniai jau tapę savotišku keiksmažodžiu) nekeltų triukšmo.
Visiems skaitytojams – ar nematote, ką su mūsų gamtos likučiais ketina padaryti verslininkai, prisidengdami „paprastų“ žmonių interesais? Tai, kad mes net grybauti negalėsime.
Judėjimas „Už gamtą“ darys viską įmanoma, kad Nagojos protokolas būtų įgyvendinamas ir pas mus. Tik kodėl, sakykite, nėra apie jį jokios informacijos žiniasklaidoje? (išskyrus žinutes naujienų portaluose). Nenaudinga. Matote, mes visada rėmėmės ES direktyvomis, bandydami (nesėkmingai) išsaugoti Lietuvos gamtą. O dabar turime kitą, jau pasaulinę, direktyvą. Ir jei mes ją pasirašėme, kelių naikinimui atgal nėra. Bet kas gali būti geriau, nei tyla? Liaudis nežino, o mes dirbame savo juodą darbą. Kad ir kokia maža Lietuva, atsiranda vietų, kur netrukdomai galima piktnaudžiauti.
Europos Parlamentas kreipėsi į Konferenciją, prašydamas 20 proc. pasaulio teritorijos (tiek sausumos, tiek vandens) palikti biologinei įvairovei išsaugoti. Gavome, kaip pamatysite, kiek daugiau nei pusę to. Lietuvai teks pasispausti, kad įvykdytų panašius reikalavimus, tuo pat metu neskriaudžiant gamtos naikintojų.
Nagojos protokolą judėjimas „Už gamtą“ paskelbs savo tinklapyje artimiausiu laiku. Protokolas labai nepatogus. Bet įpareigojantis pasirašiusias šalis imtis kuo aktyviausių veiksmų. Biologinei įvairovei išsaugoti.
Įpareigojimai ir abstraktūs, ir konkretūs. Konkreti užduotis – 17 proc. Žemės paviršiaus bei 10 proc. ekvatorijos turi būti skirta biologinei įvairovei išsaugoti. Kompromisas ne gamtos naudai. Garsiausiai rėkė Kinija. Ši valstybė, jau sunaikinusi pas save beveik visą gamtą, yra tikras stabdis ir rakštis pasauliniams gamtosauginiams projektams įgyvendinti. O kadangi artimiausiuose Kinijos planuose yra perspjauti JAV, kaip didžiausią pasaulio ekonomiką, gamtos apsauga į šiuos planus neįsipaišo. Bet kompromisas geriau, negu nieko.
Viena svarbi šalis protokolo apskritai nepasirašė. JAV. Yra pastovių dalykų pasaulyje.
Tad tegu 2010-ieji – Jungtinių Tautų biologinės įvairovės metai - nelieka vien deklaracija. Net Lietuvoje. Net Kinijoje. Net JAV.