Taip, kaip teisiamas Islandijos ministras pirmininkas už aplaidumą.
O gal verta prisiminti tuos laikus, kol A.Kubiliaus valdžioje nė kvapo nebuvo – iki 2008 metų gruodžio, kai jis buvo prisaikdintas vadovauti?
Net 98 nuošimčiai 2008 metų „Sodros“ biudžeto išlaidų buvo skirti pensijų, ligos, motinystės, nedarbo draudimui, ir vos 2 proc. – veiklos sąnaudoms finansuoti. Tie 2 proc. sudarė 291 mln. Lt, iš kurių beveik du trečdaliai buvo skirti „Sodros“ darbuotojų algoms mokėti, o dar 47 mln. Lt tam, kad pensijos bei kitos išmokos pasiektų jų gavėjus.
Gal ir per daug bei per mažai efektyviai leidžiami pinigai, bet palyginti su 12 mlrd. Lt, skirtų gyventojų išmokoms, net ir per pusę nukirptos „Sodros“ darbuotojų algos situaciją keistų tik nežymiai.
„Sodros“ biudžeto pajamų struktūra dar paprastesnė – devyni dešimtadaliai pajamų 2008 metais atkeliavo iš „Sodros“ mokesčio. Tai toks mokestis, kuris mokamas gaunant algą legaliai, ne „vokelyje“. Kitais žodžiais tariant, Lietuvoje dirbančių žmonių mokesčiai nuo atlyginimo skuba tiesiai į „Sodrą“ ir beveik be politikų, biurokratų ir kitų ilgapirščių įsikišimo pervedami pensininkams, motinoms bei bedarbiams.
Kaip „Sodros“ biudžetas padės atsakyti, kas kaltas dėl krizės dydžio Lietuvoje? Kiekvienas, bent kiek toliau savo kaimyno tvoros matantis žino, kad krizė – ne tik Lietuvos, o viso pasaulio problema, kuri sutapo dar ir su nekilnojamojo turto burbulo sprogimu. Nelemta krizė pasibeldė į kiekvienos šalies duris, tad diskutuoti dėl pačios krizės išvengimo – tuščias reikalas.
Tačiau dėl jos masto – visai kas kita. Šalys, kurios buvo bent truputį pasiruošusios, išvengė didžiausių skaudulių. O kaip Lietuva?
Tuometis Lietuvos premjeras socialdemokratas G.Kirkilas dar 2008 metų viduryje visu balsu šaukė, kad Lietuvoje krizės nėra ir nebus. Iš dalies jis buvo teisus. 2008 metais šalies ekonomika dar kilo, išorė buvo graži. O kaip vidus, kurią matė valdantieji?
„Sodros“ biudžetas ėmė braškėti. Iki tų metų pavyzdingai subalansuotas buvęs biudžetas staiga tapo juodąja skyle, vidutiniškai per mėnesį išmokėdavusia šimtu milijonu litų daugiau nei surinkdavusia. Nesunku paskaičiuoti, kad per metus „Sodros“ deficitas pasiekė pusantro milijardo litų.
Ar to nepastebėjo iki 2008 metų gruodžio socialinės apsaugos ir darbo ministre buvusi Vilija Blinkevičiūtė? Kodėl ji tylėjo matydama katastrofiškai blogėjusią padėtį, užuot ėmusis veiksmų gelbėti šalį nuo beužgriūnančių milijardinių skolų? O kaip V.Blinkevičiūtės vadovas Vyriausybėje – G.Kirkilas? Jis taip pat tylėjo ir, matyt, su neįtikėtinu nekantrumu laukė, kol valdžios raktus perduos „laimingajam“.
Kas sekė po to, žinome puikiai. Naujajam vadovui užsiminus apie būtinybę mažinti pensijas, per visus žiniasklaidos kanalus imta bauginti „nusavintos pensijos“ terminu. Užsiminus apie būtinybę mažinti motinystės išmokas, pulta protestuoti, šaukti ir rėkti. Nieko keisto, kai augimo metais buvęs 1,5 mlrd. deficitas kriziniais – 2009 – metais dar padvigubėjo.
Užuot apkarpius išlaidas, pensijoms išmokėta 300 mln. Lt, o ligos ir motinystės draudimui – 400 mln. Lt daugiau nei prieš metus. Padaugėjus bedarbių – dar papildomi 300 mln. Lt, nekalbant jau apie 100 mln. Lt palūkanoms už skolas.
Bet gal V.Blinkevičiūtė ir G.Kirkilas nėra nusikaltėliai, kuriuos reikėtų teisti už aplaidumą, gal juos reikėtų aukštinti už Lietuvos žmonių atjautimą? Juk padidintas pensijas pajuto milijonas gavėjų. Juolab, kad tos padidintos pensijos vis dar tėra vargana pašalpa už ilgametį darbą. Taip pat V.Blinkevičiūtės ir G.Kirkilo Vyriausybė beveik 60 tūkst. motinų ir tėvų suteikė padoresnę paramą vaikui auginti, kuri padėjo išgyventi krizę.
G.Kirkilo bendrapartietis socialdemokratas A.Butkevičius dabar vaikšto aukštai pakelta galva, jo partijos reitingai – patys aukščiausi. Dalinti neuždirbtus pinigus Lietuvoje – populiaru. Vėl patikėti valdžią partijai, net augimo metais nesuvaldžiusiai šalies finansų, – išmintinga.