Spaudoje yra publikuoti ir M.Majausko pokalbių, su AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi, fragmentai. M.Majauskas skambindamas generaliniam direktoriui S.Dailydkai paprašė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ išmokėtų valstybei 250 milijonų litų. Patarėjas pasidomėjo su kokiu banku dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir pats buvo pasiryžęs skambinti banko atstovams bei prašyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atitinkamo dydžio paskolos.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigė, jog gavo ir Ministro Pirmininko tarnybos neformalų siūlymą išnagrinėti galimybę dėl papildomų 300 mln. litų pervedimo į valstybės biudžetą. Vertinant M.Majausko telefonines iniciatyvas, prilyginant jas neoficialiam Ministro Pirmininko tarnybos siūlymui, tenka konstatuoti, jog Premjero patarėjas grubiai pažeidžia teisinės valstybės principus, o jei taip veikti įgaliojo Ministras Pirmininkas, tai dėl tokių teisinės valstybės principų ir Konstitucijos nuostatų laužymo atsakomybė tenka pačiam Ministrui Pirmininkui.
Premjero patarėjo akcija pritrenkianti. Vargu, ar reikėtų čia tiesiogiai cituoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnį, kuris nustato, kaip gali būti mažinamas bendrovės įstatinis kapitalas, bet akivaizdu, jog neformalus siūlymas išimti 300 mln. litų iš bendrovės gali būti įgyvendintas tik vieninteliu būdu – AB „Lietuvos geležinkeliai“ gauna iš bankų 300 mln. litų paskolą, gautas lėšas perveda valstybei kaip pagrindiniam akcininkui, o valstybė tokia pačia suma sumažina bendrovės įstatinį kapitalą. Visa tai prieštarauja akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsniui, kuriuo nustatomas privalomas bendrovės rezervas ir privalomas įstatinio kapitalo rezervo dydis.
Dar keisčiau skamba Premjero A.Kubiliaus samprotavimai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ per mažai prisideda prie valstybės biudžeto. Tuo tarpu nesunku būtų atkreipti dėmesį į bendrovės finansinį auditą ir įsitikinti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ išmoka beveik 500 mln. litų 10 300 darbuotojų išlaikymui (gyventojų pajamų mokestis, SODROS ir kiti mokesčiai). Bendrovė per 2010 m. valstybei sumokėjo virš 35 mln. litų dividendų.
Bendrovė vykdo investicines programas už 260 mln. litų, o tai juk yra lėšos, kurias gauna kiti rangovai vykdydami investicinius projektus taip pat sumokėdami SODRAI ir valstybės biudžetui mokesčius. Todėl realūs skaičiai rodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ženkliai prisideda prie valstybės biudžeto, išsaugo virš 10 000 darbo vietų, atsakingai didina valstybės turtą, investuodama į valstybinės geležinkelio infrastruktūros išvystymą. Tad toks su ekonomika ir sveiku protu prasilenkiantis Premjero tarnybos reikalavimas sukelia kitokių minčių.
Akivaizdu, kad tai yra akibrokštas, bet gal tai daroma tyčia? Juk prie krizės Lietuvoje stipriai prisidėjo bankai. Dauguma iš jų skandinavų kapitalo. Vyriausybė, krizės akivaizdoje ir krizės vardu, skolinosi iš privačių bankų pinigus su aukštom palūkanom. Vadinasi, kas gali paneigti, kad Ministro Pirmininko patarėjo pasiteiravimas su kokiais bankais dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, ir kad jis galintis prašyti atitinkamų bankų paskolos, turi tam tikrą logiką. AB „Lietuvos geležinkeliai“ verčiama imti kreditus iš bankų, patarėjui imantis atsakomybės tartis su bankais dėl atitinkamų dydžių paskolų sumų ir palūkanų, AB „Lietuvos geležinkeliai“ verčiama įkeisti bankams savo nekilnojamą turtą – geležinkelių infrastruktūrą.
Bendrovei tai bus smūgis, jai teks sumažinti įstatinį kapitalą, sunkiai vykdyti prisiimtus ūkinius įsipareigojimus, vadinasi, grąžinti pasiimtus iš banko 300 mln. litų paskolų bus sunku – bankams padidės šansas už skolas perimti geležinkelių infrastruktūrą. Tokiu būdu atsiras galimybė privatizuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Tokie patarėjo veiksmai keistai dera ir su buvusiomis Vyriausybės pastangomis sukurti „Visuomio“ kontroliuojančiąją bendrovę ir taip atverti vartus viso valstybės turto užstatymui už buvusias, prisiimtas valstybės paskolas skandinavų ar kitiems bankams.
Ką į tai turi pasakyti Susisiekimo ministras E.Masiulis – kokia jo atsakomybė šioje nelogiškoje istorijoje? O gal priešingai – labai logiškoje? Ką į tai turėtų atsakyti Finansų ministrė I.Šimonytė? Tokia schema, kai valstybės įmonės ar akcinės bendrovės verčiamos užstatyti savo turtą už prisiimamas paskolas, išties kelia teisėtą klausimą, ar nenorima tokiu būdu atsiskaityti su bankais už padidėjusią valstybės skolą?
Nelogiški Ministro Pirmininko patarėjo veiksmai bandomi pridengti keistomis kriminalinėmis istorijomis, nors daug įdomesnis kitas aspektas – patarėjo ryšys su bankinėmis struktūromis – ar jis nėra anksčiau dirbęs privačiuose bankuose? Kas gali paneigti, kad taip atsiveria kelias privatizuoti svarbiausius infrastruktūrinius objektus? Ir kodėl tyli prezidentė Dalia Grybauskaitė, matydama tokius absurdiškus Ministro Pirmininko veiksmus?