Visi mes kuo puikiausiai žinome, kad draudimais labai sunku ką nors pasiekti, kad reikia auklėti, šviesti, mokyti.
Taip, taip, taip.Tačiau kai kalbame apie valstybės gyvavimą, visgi reikia turėti drąsos įvardinti ir sutarti, kas šalyje yra iš tiesų blogai ir kada reikia imtis pačių drastiškiausių, griežčiausių ir nepopuliariausių priemonių – draudimų. Tačiau drąsos dažniausiai užtenka tik pusei darbo – rimtu ir susirūpinusiu veidu įtikinamai postringauti, kad kaimas baigia nusigerti, jaunimas nemoka linksmintis be kvaišalų ir t. t.
Retas, kuris imtų prieštarauti teiginiui, kad Lietuvoje alkoholinių gėrimų vartojimo kultūra labiau primena Rytų nei Vakarų kraštus, kad turime labai rimtų problemų su vaikais, kurie vis anksčiau pradeda ragauti svaigiuosius gėrimus ar kad išgeriamu alkoholio kiekiu esame sunkiai aplenkiama tauta.
Dėl viso to sutariame beveik vieningai, tačiau kai reikia ne tik dejuoti, bet ir ką nors daryti, vienybė išgaruoja. Prasidėjus diskusijai dėl kokių nors griežtesnių prekybos alkoholiu reguliavimo priemonių, dažnai tie patys „išminčiai“ rimtais veidais, tik pakeitę „juostelę“, aiškina, jog draudimais nieko nepasieksime, kad tai juokinga, neveiksminga, beprasmiška – taip tik didinamas nelegalių prekybos vietų pelnas ir nesurenkami mokesčiai. Klausantis galima pamanyti, kad kiekvienas iš tokių tuščiakalbių yra atlikęs bent po keletą rimtų tyrimų.
Dar paprastai priduriama, kad, tas, kuriam tikrai reikia, ras, kur nusipirkti, bet gali būti, jog ras tas, kuriam to nereikia. Taigi, problemą įvardinti mokame, bet toliau – nei žingsnio. Visi tampa liberalais iki „pirštų galiukų“, pamiršę pradinę mintį – alkoholio problema egzistuoja, be to, rimta.
Galima suprasti tuos, kurie turi konkrečių interesų. Prekybininkai ar gamintojai niekada nepasisakys už tokius draudimus ir apribojimus. Netikę politikai elgsis taip, kaip tuo metu populiaru ir kada yra artimiausi rinkimai. Tikę politikai, kurie principingai laikosi savo pažiūrų ir idėjų, greičiausiai bus puldinėjami įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis ir juodinami visais įmanomais būdais.
Tačiau kodėl paprasti žmonės yra tokie abejingi skaičiams ir faktams, kodėl jie netiki mokslininkais ir medikais, kodėl jų visai nedžiugina, kad, pavyzdžiui, žymiai mažiau moksleivių dabar gaivinami ligoninėse po triukšmingos mokslo ir žinių dienos šventės, kad apskritai mažiau žmonių apsinuodija alkoholiu. Gal paaiškinimas pats paprasčiausias – mums tiesiog beprotiškai svarbi galimybė nusipirkti alkoholio bet kur ir bet kada. O jei netyčia užsinorėsi labai, labai...