Negelbėja ir retos pastabos, jog nedarbas dirbtinai išsipūtė dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio, legaliai nedirbantiems ar tiesiog neieškantiems darbo užplūdus darbo biržą joje registruotis.
Siekiant išvengti bereikalingų diskusijų analizuojant tikrąją (ne)darbo rinkos padėtį, verčiau žiūrėti į pasaulyje įprastą rodiklį – dirbančiųjų skaičių. Anot Statistikos departamento, tokių Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo 1,039 mln. arba 160 tūkst. mažiau nei 2008 m. I ketvirtį.
Pažvelkime, kas iš tiesų neteko darbo nuo piko 2008-ųjų I ketvirtį. Septynios ekonominės veiklos grupės sudarė daugiau nei keturis penktadalius netekusiųjų darbo. Pirmiausia, viešojo valdymo sektoriuje, kitais žodžiais tariant, valdininkų skaičius sumažėjo daugiau nei 3,2 tūkst. iki 32 tūkstančių.
Įdomu ir tai, kad darbuotojų skaičiui šalyje jau ėmus mažėti, valdininkų skaičius per 2008 metų pusmetį spėjo išaugti dar ne vienu šimtu. Taigi, beveik 4 tūkst. sumažėjusių darbuotojų (valdininkų) iš tiesų išėjo į naudą tiek biudžetui, tiek biurokratijos aparatui.
Gerokai daugiau darbo neteko statybose. Tokių buvo net 40,4 tūkst., o tai - trečdalis statybininkų. Jei Lietuva į krizę įpuolė dėl nekilnojamojo turto burbulo, iki kelių ir net keliolikos tūkstančių litų besipūtusių statybininkų algų, kai jos viršydavo daugumos mirtingųjų atlygį, tuomet šitoks garo nuleidimas ir grįžimas į realybę labiau nei sveikintinas. Prie burbulo pūtimo prisidėjo ir finansų sektorius, kuriame darbo neteko kas septintas darbuotojas arba 3 tūkst. žmonių. Juk tai džiugi žinia.
Masiškiausias darbuotojų atleidimas įvyko apdirbamojoje pramonėje, kur darbo neteko beveik 57 tūkst. žmonių iš 211 tūkst. buvusių. Tai itin skaudus procesas, tačiau vertinamas naudingai. Kodėl?
Nes ši krizė privertė persitvarkyti pramonės įmones, o kai kurios taip atsistojo ant kojų, sėkmingai konkuruoja su užsienio gamintojais ir uždirbo tiek pelno, kiek nėra pavykę uždirbti jokiu kitu metu. Vien per trečią ketvirtį pramonės įmonės uždirbto 734 mln. lt pelno ir tai buvo vienas sėkmingiausių periodų per visą Lietuvos istoriją.
Sakote, vadovai išgręžė paskutinį darbuotojų prakaitą, kad sau naują jachtą nusipirktų? Gal ir taip, bet bent dalis pelno liks įmonėse ir bus skirta investicijoms. Tai patvirtina ir prieš keletą savaičių atlikta pramonininkų apklausa, kurioje nustatyta, jog investicijas didins 43 proc. pramonės įmonių. Trečdalis jų plės gamybos pajėgumus, dar tiek pat keis susidėvėjusius, o penktadalis diegs naujas technologijas. Tai reiškia, kad daugės darbo vietų. Kad tai bus, įrodo ir faktas, jog 2010-ųjų II ir III ketvirtį pramonėje darbuotojų skaičius padidėjo 2,5 tūkstančio.
Kas septintas žmogus darbo neteko ir komunalinių paslaugų įmonėse - iš viso beveik 3 tūkst. darbuotojų. Elektra į namus tiekiama, šiluma ir dujos taip pat, tad ar reikia dėl to jaudintis? Kaip ir pramonės įmonėse, dėl krizės pasiektas didesnis efektyvumas. Žinoma, į naudą būtų ir mažesni šių paslaugų tarifai.
Vienas didžiausių darbo vietų sumažėjimas fiksuotas mažmeninės ir didmeninės prekybos srityje – 38,3 tūkst. Vis dėlto jei burbulas susidarė nekilnojamojo turto rinkoje, ne ką mažesnis jis turėjo būti ir prekyboje. Skatinama pigių vartojamųjų kreditų, prekyba, o kartu ir darbuotojų skaičius augo. Šalies prekybos balansas buvo pažeistas, iš užsienio importuojant galybę gėrybių. Tai turėjo vieną dieną liautis, ir liovėsi.
Netikėtai daug darbo vietų sumažėjo švietimo srityje – 14 tūkst., o tai beveik kas dešimtas darbuotojas. Beveik visi jų – bendrojo lavinimo mokyklose. Ar tai kenkia švietimo lygiui? Jeigu kitose šalyse mokytojas susitvarko su trupučiu daugiau mokinių, susitvarkys ir Lietuvoje. Juolab, kad didžiausias sumažėjimas - kaimo vietovėse. Neabejočiau, jog mokiniams tik į naudą išeis mokslas didesniame mieste už keliolikos kilometrų, ypač kai transporto paslaugos yra kompensuojamos.
Taigi, stebime skausmingus, tačiau šaliai naudingus pokyčius. Biurokratų armija mažėja, kartu mažėja išlaidos jiems išlaikyti. Statybų, prekybos sektoriuose subliuško burbulas, leidęs pasiekti labiau subalansuotą ekonomikos struktūrą. Pramonės įmonės įstengė efektyviau vykdyti veiklą, kas ilgainiui leis plėsti gamybą ir priimti naujus darbuotojus.
Jei darbuotojų skaičiaus mažėjimą švietimo, komunalinių paslaugų įmonėse ir biurokratijoje laikysime teigiamu procesu ir pašalinsime iš apskaičiavimų, tuomet per pusmetį nuo 2010 metų I ketvirčio darbo vietų padaugėjo net 18 tūkstančių. Dar keletas tokių pusmečių ir Lietuvoje gyventi bus šviesiau.