Tiesa, retai susimąstome, kodėl visi tie vagys laisvėje. Kartais išvežamas vienas kitas su antrankiais, bet palyginus su vagysčių mąstais (juk dažniausia sakoma „Visi jie vagys“) tai tokia smulkmena, kad net neverta minėti. Tuo labiau, kad iš visų išvežtųjų, nuteistas, atrodo, tik vienas.
Kodėl taip drąsiai visus juos - Seimo narius, Vyriausybės šulus, valdininkus - kaltiname tokiais bjauriais nusikaltimais? Klijuojame etiketes, net nesvarstydami, kaip gi jie jaučiasi? Gal jie dėl to išgyvena, gal kenčia jų vaikai? O gal atvirkščiai - toks požiūris skatina nesąžiningą elgesį, nes vis tiek nebėra, ką prarasti? Juk kartojant diena iš dienos tą patį, gali ir vyrą įtikinti tapus nėščią.
Bet ne tik valdžios vyrai apvaginti mūsų kreivų veidrodžių šalyje. Aplinkui mus vaikšto daug daugiau kaltinamų vagystėmis: galbūt jie net jūsų kaimynai, gal jūsų vaikai lanko tą pati darželį? O gal tai jūs pats? Kas jie? Visi prekybos darbuotojai - visos kasininkės ir krovėjai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai ir parduotuvių kiemsargiai, taip pat parduotuvių vedėjos ir direktorės. Tik nesuklyskit – tik ne parduotuvių savininkai, nors būtent jie verčia jaustis vagimis tūkstančius žmonių.
Daugelyje parduotuvių iš darbuotojų varganų algų išskaičiuojami visi savininko patirti nuostoliai: dėl vagysčių, transportavimo, dūžių, už pasibaigusio galiojimo produktus, kartais net už akcizinių prekių kainų skirtumą.
Net jei pardavėja nesuvalgė papuvusio obuolio, kiekvieną mėnesį ji sužino sumą, kurios negavo, nes neišsaugojo ar laiku nepardavė savininko prekių ir jis patyrė nuostolius. O savininkui belieka dantis sukandus sumokėti tariamai apsivogusiam darbuotojui minimalų darbo užmokestį, dejuojant, kad jis dar per didelis, ir toliau tobulinti algų skaičiavimo metodiką, tiksliau sankcijų ir baudų sistemą.
Kartais net keista, kam tada parduotuvėse apsaugos sistemos, darbuotojai, saugantys pardavėjas ir pirkėjus. Nepagalvokit, tikrai ne tam, kad išsaugotų darbuotojų algas, tiesiog iš didelių prekybos centrų ar brangių prekių parduotuvių gali pavogti tiek, kad nebeužteks visų darbuotojų atlyginimų nuostoliams padengti.
Bet apsižvalgykite, kuriame prekybos centre nėra apsaugos vartų ir kuriame galite pamatyti apsaugos darbuotoją sėdinti kasoje ar kraunantį alų? Šių prekybos centrų savininkai pasielgė gudriausiai, jie sutaupė apsaugai, bet patiria nuostolių ne ką daugiau nei kiti, nes viskas kruopščiai apskaičiuojama ir atimama iš darbuotojų. Netiesiogiai nuteisiant juos už vagystes.
Darbuotojai susitaikė su tuo. Tiesa, jie nesišypso sėdėdami kasose, sumurma kažką po nosimi paklausti prekybos salėje, bėgioja pirmyn atgal už ilgų prekystalių ir lepteli „ačiū, gero vakaro“ taip, kad tai nuskamba panašiau į „apsiryk ir ilgiau čia nesirodyk“. Nes kiek jie bedirbtų, kiek bebėgiotų dažniausiai gaus minimalų atlyginimą. Ir nenuostabu, jei kurio nors galvoje sukirba mintis išdykėlė: „O gal ką paimti, kai apsauginis nemato, vis tiek išskaičiuos už nuostolius?“
O kokie mūsų tikrieji – sulaikyti ir nubausti vagys? Kartą iš daugiabučio balkonų dingo vaikiški drabužėliai. Sulaikytas už vagystę buvo jaunas tėtis. Taip jis nutarė pasirūpinti savo naujagimiu.
Tad žodis „vagis“ mūsų valstybėje prarado tikrąją šio žodžio prasmę. Vagis mes renkame į valdžią, vagys užima aukštus postus, vagys mums sveria maistą ir dirba kasose. Vagys darbuojasi sandėliuose, gamyklose, kepyklose. O turgūs! Juk visi jie, kurie verčiami įsigyti kasos aparatus, taip pat jau seniai be teismo nuteisti ir apkaltinti vagystėmis.
Kaip gali klestėti mūsų šalis, kaip ji gali išbristi iš duobės, jei kas antras žmogus – vagis? Gal tai ir yra mūsų nesėkmių ir nuopuolio priežastis. Gal laikas sudėlioti viską į vietas, kad parduotuvės savininkas, nepatenkintas kaimynas ar pikta minia nebesimėtytų nepamatuotais kaltinimais. Gal laikas išmokti gerbti vieniems kitus?