NŠTA – šeimos fanatikai?
Minėtoje laidoje NŠTA netiesiogiai buvo apibūdinama kaip organizacija, fanatiškai pasisakanti už santuoką ir teigianti, kad jokiomis kitokiomis formomis šeima negali būti plėtojama. Tačiau asociacija niekuomet nepasisakė apie santuoką kaip vienintelį žmogaus laimės šaltinį, o visuomet akcentuoja laisvą kiekvieno asmens pasirinkimą įsipareigoti (t.y. susituokti) ir kurti šeimą.
Siekdama savo tikslų asociacija ir jos nariai savo veikloje remiasi principais, kurių viename – „Šeimos misija“ – yra nurodoma: „Šeima yra daugiau negu vien teisinis, visuomeninis ir ekonominis vienetas, tai – meilės ir solidarumo bendruomenė, unikaliai suderinta mokyti ir perduoti kultūrines, etines, visuomenines, dvasines bei religines vertybes, kurios yra esminės jos narių ir visuomenės vystymuisi bei gerovei. Abu sutuoktiniai, vienas kitą papildydami, kaip vyras ir moteris, turi vienodą orumą ir lygias santuokines teises.“
Taip pat pabrėžiame, kad šeimos misiją įgyvendinti padeda vyro ir moters laisva valia sudaryta vieša santuoka, kuri susaisto visam gyvenimui. Būtent tokios santuokos teigiamą reikšmę asmeniui bei visuomenei įrodo ir įvairūs moksliniai tyrimai, tad ne fanatiškai, o argumentuotai NŠTA pasisako už santuoka grįstą šeimą.
Už smurtą prieš vaikus šeimose?
Laidoje buvo kalbama, kad asociacija pateisina tokius dalykus kaip smurtas prieš vaikus. Buvo teigiama, kad tėvų teisė ir prioritetas yra juos auklėti taip, kaip jie tai įsivaizduoja. Matyt, M.Jankauskaitė čia turėjo mintyje pernai vykusį Vaiko teisių apsaugos pagrindų (VTAP) įstatymo pakeitimo projekto svarstymą LR Seime.
Ji nepasivargino iš esmės susipažinti su NŠTA pozicija, o pasitenkino trumparegiška išvada – jei nepritaria šiam projektui, vadinasi, pritaria smurtui.
NŠTA nepritarė jau ne pirmą kartą nekokybiškai parengtam VTAP įstatymo pakeitimui. Savo rašte LR Seimui NŠTA rašė: „Pripažįstame, kad smurto paplitimo tiek mokyklose, tiek privačioje erdvėje problema yra tikrai didžiulė, todėl konkretūs žingsniai jai spręsti yra sveikintini. Vienareikšmiškai pritariame teiginiui, kad bet koks smurtas prieš vaiką yra draudžiamas. Tačiau negalime pritarti siūlomiems įstatymo pakeitimams, kurie neribotai išplečia patį smurto prieš vaiką apibrėžimą.“
NŠTA kėlė klausimą, kas yra racionaliau: pripažinti smurto egzistavimą ir priimti įstatymą, ar aiškintis, ką galima padaryti, kad smurto būtų mažiau?
Rengiant VTAP įstatymo pakeitimo projektus vis siekiama įteisinti prievartos priemones prieš tėvus, padaryti juos dar bejėgiškesnius, o juk tikėtina, kad dar labiau apribojus jų galias smurto tik padaugėtų.
NŠTA įsitikinusi, kad smurto paplitimą gali nutraukti tik nuo vaikystės skatinami kitokie – pagarba ir meile kitam asmeniui grindžiami – tarpusavio santykiai.
Apie tėvų teises ir prioritetus NŠTA savo principuose teigia: „Kadangi tėvai suteikė savo vaikams gyvybę, jie turi pradinę, pirminę ir neatimamą teisę juos auklėti; taigi jie turi būti pripažinti pirmaisiais ir svarbiausiais savo vaikų auklėtojais. Tėvai turi teisę auklėti savo vaikus pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus, kreipdami dėmesį į kultūrines šeimos tradicijas, puoselėjančias vaiko gerovę ir orumą; jie taip pat turėtų iš visuomenės gauti būtiną pagalbą ir paramą, kad galėtų tinkamai atlikti auklėjimo vaidmenį.“
Ypatingas dėmesys NŠTA veikloje skiriamas norint pabrėžti svarbą nuoseklaus darbo stiprinant šeimą, plėtojant paslaugas šeimai, ypač patiriančiai krizę, o taip pat įgyvendinant Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, plėtojant pasirengimo santuokai ir šeimai sistemą, kt. Nuoseklus šių ir kitų šeimą stiprinančių priemonių įgyvendinimas buvo siūlomas LR Seimo nariams kaip smurto prieš vaikus problemos sprendimo būdas.
Smurtas – tik šeimose?
Ne mažiau nustebino M.Jankauskaitės teiginys, kad asociacija priešinasi moteris nuo smurto šeimoje apsaugančio įstatymo kūrimui. NŠTA nepritarė Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijos projektui, o M.Jankauskaitė nepasivargino pasidomėti tikraisiais motyvais, pateiktais ir raštuose, ir viešuose pasisakymuose.
NŠTA visuomet pripažino, kad bet koks smurto panaudojimas, sprendžiant žmonių bendravimo problemas, yra skaudi ir gili visuomenės žaizda, kurią gydyti reikia nuosekliai. Asociacija ir šiuo atveju kėlė klausimą, kodėl smurto problematiką bandoma išimtinai priskirti šeimyninių santykių sričiai, formuluojant tai kaip atskirą valstybinio dėmesio reikalaujančią problemą?
Toks problemos formulavimas, tikėtina, yra dirbtinai susiaurintas ir iš tikrųjų ignoruoja didžiulę smurto bei prievartos problemą daugelyje visuomeninio gyvenimo sričių: mokyklose, jaunimo grupėse, kariuomenėje, viešojo susibūrimo vietose, darbovietėse, visuomeniniame transporte ir kt. Dėl to NŠTA ir nepritarė minėtai koncepcijai, specifiškai išskiriančiai šeimą kaip smurtinės veiklos lauką.
Atkreipiame dėmesį, kad NŠTA kreipimesi į LR Seimą taip pat buvo įvardyti problemos sprendimo keliai: „...galimi tam tikrų teisės aktų pakeitimai, kurie įdiegtų teisinius ir organizacinius instrumentus smurtui privačioje aplinkoje mažinti, visuomenę šviesti bei šeimai padėti. Geriausias kelias būtų valstybinė smurto mažinimo (smurto įveikimo) koncepcija, kuri leistų formuoti kiekvienam asmeniui saugesnę viešąją ir privačią aplinką, keistų visuomenės požiūrį į fizinės ir psichologinės prievartos vartojimą apskritai.“
M.Jankauskaitė laidoje taip pat svarstė, kad vien santuokos faktas negali padėti gyventi oriai, būti laimingiems ir auginti vaikus, kad žmonės, pabrėžiantys santuokos svarbą, tik moralizuoja ir nemato gilesnių priežasčių, juk oriai gyventi trukdo ir skurdas.
Niekas ir neteigia, kad vien santuokos pakanka visoms problemoms išspręsti. Bet kartu klausiame, kaip visiškame skurde tremtyje ištvėrė šeimos su mažais vaikais? Kas prieš 20 metų vedė tautą saugoti svarbiausių strateginių objektų, t.y. saugoti mūsų visų laisvę? Kur ta gilioji priežastis? Ar tai nėra atsakomybė ir įsipareigojimas?
Santuoka yra vienas iš tų veiksnių, kuris šeimoje skatina labiau įsipareigoti ir prisiimti didesnę atsakomybę. Taigi, vargu ar NŠTA nesugeba arba nenori matyti giliau.